Socialinė geografija – tarsi žvilgsnis iš paukščio skrydžio


Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. E.Spiriajevas. Autoriaus nuotr.

Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. dr. E.Spiriajevas. Autoriaus nuotr.

Kas yra socialinė geografija? Kodėl „socialinė? Ko gero šie klausimai kyla ne vienam jaunuoliui, prie geografijos prisilietusiam tik mokykloje. O Socialinės geografijos katedros veikla ir studijų programos – vis dar yra savotiška mistika. Klaipėdos Universiteto, Socialinių mokslų fakulteto Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. Dr. Eduardas Spiriajevas, paprašytas vienu sakiniu apibūdinti socialinę geografiją sakė, kad „socialinė geografija – tai integruotas požiūris į socialinius  procesus, veiksmus, vykstančius mūsų visuomenėje, į viską žiūrint pakilus aukščiau – tarsi iš paukščio skrydžio. O socialiniai geografai, studijuojantys geografinius dalykus, atliekantys tyrimus bet kokią situaciją mato šiek tiek kitaip“.

Socialinės geografijos katedra: istorija ir studijos

Socialinių mokslų fakultete įsikūrusi Socialinės geografijos katedra,  vos prieš porą metų (2010 m. gruodį) atšventė savo 15 metų jubiliejų. Taigi, nesunku apskaičiuoti, jog katedra buvo įkurta 1995 m. Iš pradžių šis Socialinių mokslų fakulteto padalinys vadinosi tiesiog Geografijos katedra, tačiau 2001 m., siekiant geografiją labiau susieti su socialiniais mokslais ir šiek tiek pakeitus pačią studijų programą, pavadinimas buvo pakeistas į Socialinės geografijos katedrą. Visai neseniai buvo pakeistas ir studijų dalyko pavadinimas – iš Socialinės geografijos į Visuomeninę geografiją. Toks pokytis, pasak katedros vedėjo doc. Dr. E. Spiriajevo įvyko todėl, kad įvairiose valstybėse (pvz. Lietuvoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse ir pan.) socialinė geografija yra suvokiama skirtingai: „Vieni sako, kad tai yra social geography (socialinė geografija), kiti – kad human geography (žmogaus geografija). Taigi, ir studijų programos pavadinimas buvo pakeistas todėl, kad visuomeninė geografija yra platesnė sąvoka, kuri vėliau yra skaidoma į socialinę, ekonominę, regioninę, transporto geografiją“, – sakė E.Spiriajevas.

Katedros vėdėjas džiaugėsi, kad studentai Socialinės (o dabar jau Visuomeninės) geografijos studijas renkasi gana noriai. Pasak jo, kasmet į šią studijų programą įstoja mažiausiai 15–16 studentų. Mažiau jų buvo tik pirmaisiais katedros gyvavimo metais. Tiesa, dėl visoje Lietuvoje pastebimos tendencijos, jog vis mažiau jaunuolių renkasi studijas aukštosiose mokyklose, nedidelis studentų sumažėjimas jaučiamas ir Visuomeninės geografijos studijų programoje (ypač ištęstinėse studijose). Šiuo metu pirmame nuolatinių studijų kurse studijuoja apie 16, antrame – apie 28, trečiame – apie 22, o ketvirtame – apie 24 studentus. Kaip ir kiekvienoje studijų programoje, Visuomeninėje geografijoje taip pat pasitaiko studentų „nubyrėjimų“, tačiau doc. Dr. E. Spiriajevo teigimu šie „nubyrėjimai“ nėra gausūs: „Dažniausiai studijas palieka 1–2 studentai. Pagrindinės to priežastys – nepažangumas arba vienokios ar kitokios asmeninės priežastys. Pavyzdžiui iš dabartinio trečio kurso yra išėjęs vienas studentas – už skolas. Tačiau dažniausiai, visi, kurie įstoja, visi mokslus ir baigia“, – sakė katedros vedėjas.

Nemaža dalis studentų renkasi ir Visuomeninės geografijos magistrantūrą. Kasmet į antros pakopos studijas įstoja vidutiniškai 5–6 studentai. Iš jų net 80–90% – baigusieji Visuomeninės geografijos bakalaurą. Tiesa, pasitaiko ir kitas pirmos pakopos studijų programas baigusių studentų, norinčių įgyti Visuomeninės geografijos magistro laipsnį. Prieš keletą metų tai padaryti panoro rekreacijos ir turizmo, hidrologijos ir okeanografijos ir kitas bakalauro studijas baigę studentai.

Dalyvavimas projektuose

Katedra nuolat dalyvauja įvairiuose jungtiniuose mokslo projektuose. Vienas tokių – Rusijos Federacijos finansuojama programa „EU 4 U“. Šios programos tikslas – skatinti sandraugą tarp Europos Sąjungos valstybių ir Rusijos Kaliningrado srities. Dar vienas, ne mažiau įdomus, projektas „Baltic Green Belt“ („Baltijos žalioji juosta“), kurio metu buvo tiriamos Lietuvos sakramento zonos pakrantės, atliekami tyrimai, kurių metu buvo analizuojamos įvairios kranto darnios plėtros problemos socialiniu – geografiniu požiūriu. O 2010 m. Socialinės geografijos katedra laimėjo paraišką ir organizavo dvi savaites trukusią tarptautinę vasaros mokyklą studentams, studijuojantiems geografiją, vadybą, ekonomiką Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos universitetuose. Šios mokyklos metu buvo dėstomi geografiniai dalykai susiję su Lietuva ir Baltijos jūros regionu. Tiesa, tai ne vieninteliai projektai į kuriuos yra įsitraukusi Socialinės geografijos katedra. Pasak E.Spiriajevo, „dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose projektuose yra tarsi kasdienio mokslinio darbo dalis, o projektuose dalyvaujantys dėstytojai labai dažnai individualiai įsijungia į tarptautinius tyrėjų tinklus“.

Visuomeninę geografiją pasirinkę studentai turi galimybę žinias gilinti bei adekvačias studijų programas studijuoti ir užsienio šalyse – Suomijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Vokietijoje. Šią galimybę jiems suteikia tarptautinė studentų mainų programa „Erazmus“. Pasak katedros vedėjo, studentai noriai naudojasi šia galimybe – net keturi dabartinio trečio kurso studentai šiuo metu yra išvykę mokytis į užsienį.

Studentų praktika

Kaip ir kiekvienoje studijų programoje, visuomeninę geografiją pasirinkę studentai turi atlikti praktikas ir taip geriau pažinti studijuojamą dalyką ir pagilinti žinias. Būsimiesiems geografams reikia atlikti tris praktikas. Pirmoji – mokomoji praktika yra atliekama po antro kurso. „Praktika dažniausiai vyksta Vakarų Lietuvos regione, o jos metu yra siekiama studentus supažindinti su įvairiomis geografinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, teritorinio planavimo problemomis Klaipėdos mieste ir Vakarų Lietuvos regione“, – sakė katedros vedėjas.

Po trečio kurso reikia atlikti tolimąją praktiką. Jos metu studentai yra vežami į kaimynines šalis (Lenkiją, Baltarusiją, Latviją, Estiją ir t.t.), kur jie apie dešimt dienų praleidžia studijuodami to regiono geografines problemas ir dalyvaudami paskaitose. Ketvirto kurso pradžioje – specialioji praktika, kuri dažniausiai yra atliekama įvairiose privačiose, viešojo sektoriaus įmonėse, agentūrose, regioniniuose parkuose ir pan.

Kaimo vystymo tyrimų centras

Kaimo vystymo tyrimų centras – tai Socialinės geografijos katedros dalis, Klaipėdos universiteto Senato nutarimu įkurta 2000 m. sausio 21 d. Centro vadovė – prof. habil. dr. Marija Eidukevičienė, kuri šias pareigas užima jau dvylika metų – nuo pat centro įsteigimo. Centras įkurtas, siekiant įsitraukti į geografinių, ekonominių ir socialinių kaimo žmonių gyvenimo problemų tyrimą. Tačiau tai, pasak M. Eidukevičienės, nebuvo vienintelis tikslas. Anot jos, steigti tokį padalinį skatino ir begalinis troškimas dalyvauti projektuose, susijusiuose su kaimu ir jo žmonėmis.

„Buvo numatyta, kad centro veikla apims kaimo vystymąsi, žemės ūkį ir alternatyvios veiklos paieškas kaime. Todėl įsteigus Kaimo vystymo tyrimų centrą, labai išsiplėtė ir mūsų katedros tyrimų tematika kursiniams, baigiamiesiems bakalauro bei magistrų darbams, nes visus tyrimus turėjome savo rankose ir juos valdėme“, – sakė centro vadovė.

Būsimųjų socialinių geografų žodis

Evelina: socialinių geografų perspektyvos Lietuvoje – neaiškios

Evelina: socialinių geografų perspektyvos Lietuvoje – neaiškios

Evelina (Socialinė geografija, 3 kursas): „Šią specialybę pasirinkau, nes nuo vaikystės svajojau studijuoti dalyką susijusį su geografija. Baigusi mokyklą nusprendžiau rinktis tokią specialybę, kuri labiau gilinasi ne į gamtinius, o į socialinius reiškinius, demografinę politiką. Tiesa, studijų programa mano lūkesčius pateisino tik iš dalies. Norėtųsi daugiau praktinių dalykų, mažiau teorijos arba bent jau, kad pateikiamoje studijų medžiagoje būtų naujausi duomenys, nes didžiojoje dalyje kalbama apie praeitį. Aišku, istorija svarbi, bet ją galima nagrinėti ir savarankiškai, o naujausius reiškinius, tendencijas būtų įdomu aptarti paskaitų metu. Baigus šias studijas, perspektyvos Lietuvoje nėra aiškios, tiksliai apibrėžtos. Be abejo, žinau socialinės geografijos specialistų, kurie dirba kraštotvarkos skyriuje, turizmo agentūrose ar, pakeitę kvalifikaciją, geografijos mokytojais ar socialinės geografijos katedroje, bet konkrečiai socialinės geografijos specialistui darbo negali pasiūlyti net Darbo birža. Bet kokiu atveju, geografines žinias galima pritaikyti įvairiose srityse, nes mokomųjų dalykų spektras yra ganėtinai platus“.

Erika (Socialinė geografija, 3 kursas): „Jei atvirai, tai šią specialybę pasirinkau todėl, kad neįstojau į Rekreaciją ir turizmą. Tačiau nė kiek nesigailiu – džiaugiuosi, kad esu čia. Nors stojau beveik nieko nežinodama apie Socialinės geografijos studijų programą, esu patenkinta. O perspektyvų, deja, nematau jokių. Dažnai kalbame, kur mes galime dirbti. Vakar sugalvojau pažiūrėti internete, kur galėčiau atlikti praktiką ir tada suvokiau, kad net nežinau kur tą praktiką apskritai galiu atlikt – kas aš esu ir kas būsiu. Vieninteles perspektyvas, manau, bus galima pamatyti po tolimesnių studijų.  Arba – antras variantas: Lietuva – „švogerių“ šalis. Gal kas įtaisys kur į šiltą vietą.“

Tiesa, nors studenčių ateities prognozės šiek tiek pesimistinės, Socialinės geografijos katedros vedėjas doc. Dr. Eduardas Spiriajevas džiaugėsi, jog didžioji dalis Socialinių geografų visgi randa savo „vietą po saule“. Jo teigimu, šiuo metu Klaipėdos teritorinėje Darbo biržoje yra registruoti vos penki Socialinės geografijos studijas baigę absolventai.

Autorė: Jovita Lapinskaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: