Naujas kino teatras Klaipėdoje. Pasmerkta?


Klaipėdos "Parodų rūmuose" šiandien vyksta didžioji dalis nekomercinio kino festivalių. Autorės nuotr.

Klaipėdos “Parodų rūmuose“ šiandien vyksta didžioji dalis nekomercinio kino festivalių. Autorės nuotr.

Rūta Kazlauskaitė nuoširdžiai ir nuodugniai domisi kino menu. Šios temos klaipėdietiškai analizei studentė skiria analitinį straipsnį. Įdomus straipsnis, tiesa, interneto žiniasklaidos bruožus autorė ignoruoja…

Doc. dr. Daiva Janavičienė

2012-ieji Vilniuje paskelbti nekomercinio kino metais. Nieko keisto. Juk čia kasmet lyg grybai po lietaus dygsta idėjos, kaip sudominti ir į veiklą įtraukti kuo daugiau sostinės gyventojų. Vilniuje jaunimui rengiamos kino dirbtuvės, trumpametražių filmų konkursai, edukaciniai projektai. Čia nuolat vyksta festivaliai, sudaromos filmų programos, kurios domina įvairaus amžiaus auditoriją: vaikus, jaunimą, saugusius, net senjorus. Apmaudu, kad sėkminga nekomercinio kino plėtra kiti miestai pasigirti negali. Pavyzdžiui, Lietuvos didmiestyje, Klaipėdoje, egzistuoja du kino teatrai: holivudinio kino „ryklys“ „Forum Cinemas“ bei veiklą laikinai sustabdęs „Jūratė ir Kastytis“. Taigi, nekomerciniam kinui rodyti čia ekrano nėra. Tačiau ar šis uostamiesčiui reikalingas?

Apie „Baltiją“ ir „Kapitolijų“

Sovietmečiu Klaipėdos senamiestyje, šalia Danės upės bei visai neseniai duris atvėrusių įmantrios kavos namų, veikė „Baltijos“ kino teatras. Tragiškas jo likimas lėmė (kino teatras sudegė), kad jau dešimtmečius „Jūros šventės“, Džiazo festivalio bei kitų miesto švenčių metu „nuogos“ kino teatro sienos yra dengiamos juodu brezentu. Na, kad miesto svečių nuotraukų negadintų. Bendrovė „Finasta“, kuriai šis pastatas priklauso, turi idėją vietoj jo įkurti svečių namus. Tačiau nugriauti šio pastato Klaipėdos valdžia neleidžia, nes tai – kultūrinis paminklas. Akivaizdu, kad bendro susitarimo artimiausiu metu miesto valdžia bei verslininkai nesuras. Juk mintis atkurti sovietmečiu veikusį kino teatrą šiems kaži, ar atitiks jų finansinius užmojus.

Kino teatras „Kapitolijus“, kuris buvo įkurdintas netoli Ievos Simonaitytės bibliotekos, taipogi patyrė fiasko. Neilgai terodęs nekomercinį kiną jis buvo uždarytas. Paprašytas pakomentuoti priežastis Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistas Vidas Pakalniškis pasakojo, kad savivaldybė neteikė finansinės paramos kino teatrui išlaikyti, kadangi „Kapitolijus“ pritraukė labai mažai publikos. Tad atsižvelgiant į itin mažą visuomenės poreikį, miesto valdžia nusprendė pinigus skirti naudingesniam ir reikalingesniam kultūriniam projektui. Tačiau paklaustas, ar Klaipėdoje vis tik šiandien reikalingas kino teatras europietiškam ir lietuviškam kinui rodyti, V. Pakalniškis atsakė: „Taip reikalingas. Ir labai reikalingas. Tik neaišku, ar šis išsilaikytų“.

Apie „Jūratę ir Kastytį“

Vis dėlto, Klaipėdoje dar stovi legendinis kino teatras „Jūratė ir Kastytis“. Čia, rodos, turėtų būti tinkamiausia vieta neholivudiniam kinui rodyti. „Juk salės būklė pakankamai gera, visa technika čia yra. Galima žiūrėti ne tik skaitmeninio formato filmus, bet ir juostinius“ – pasakojo „Jūratės ir Kastyčio“ bei Palangos „Naglio“ kino teatro direktorius Vaclovas Aleksandravičius. Šįmet čia vyko animacinių filmukų festivalis „Tindirindis“ ir lietuvių trumpametražių filmų dienos „Maindfak“. Tačiau lankytojų šie renginiai pritraukė tik saujelę. Tad dėl itin didelių išlaidų kino teatrą teko laikinai uždaryti. Anot V. Aleksandravičiaus, žiūrovų nėra, nes daugelis tų, kurie anksčiau lankydavosi šioje vietoje, emigravo. Kiti finansinės krizės palaužti nusprendė filmus žiūrėti namuose, taip neišleisdami šiai pramogai nė skatiko. „Juk išėjimas į kino teatrą kainuos žymiai daugiau nei bilietas į filmą. Po seanso dar norėsis kavinėje išgerti arbatos. O ir autobuso bilietas kainuoja, kuras…“ – mąstė apie kino teatro nepopuliarumo priežastis pašnekovas. „Labai trūksta reklamos. Anksčiau skrajučių gaudavome. Viskam šiandien trūksta lėšų“. Tačiau jauno Klaipėdos kino režisieriaus Arūno Eimulio manymu, pagrindinės „Jūratės ir Kastyčio“ mažo lankomumo priežastys yra labai nepalanki šio kino teatro vieta (jis pakankamai toli nuo miesto centro) bei nepatrauklumas. „Juk kino teatro foje – daugybė žaidimų aparatų, biliardo stalų. Nelabai maloni publika ten renkasi“ – mąstė jis. Paklaustas, ar įmanoma būtų kokiais nors būdais vis tik pritraukti žiūrovą, jaunasis režisierius apgailestaudamas atsakė „Be šansų…“

Apie įpročius, kuriuos reikia grąžinti

Vilniaus „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė pasakojo, kad reikėjo labai daug dirbti, kad šis kino teatras taptų toks populiarus. Apkarpiusi kultūrai skirtą biudžetą valstybė „Skalviją“ šiuo metu remia minimaliai. Jų teikiama suma sudaro tik dvylika procentų visų pajamų. Tad logiška, kad kino teatrai, gyvuojantys tik iš šių pinigų, galiausiai užveria savo duris. O ką jau kalbėti apie tuos kurie išvis negauna paramos. V. Levickaitės manymu, nusprendus realizuoti kino teatro įkūrimo idėją, reikia šimtaprocentinai pasinerti į šią nišą. Paklausta, ar reikalingas uostamiesčiui dar vienas kino teatras, moteris atsakyti nedrįso. „Klaipėdoje yra dingę ėjimo į kino teatrą įpročiai. Čia reikia rengti edukacines programas, susitikimus, kviesti kūrėjus. Reikia gerą skonį turinčių žmonių, kurie nuoširdžiai tai darytų, nes ši veikla atima daug energijos. Tačiau nėra garantijos, kad net ypač dailiai įkurtą kino teatrą lydės sėkmė“ – kalbėjo pašnekovė.

Apie vietas, kuriose glaudžiasi kino festivaliai

Šiuo metu į Klaipėdą atvykę festivaliai, tokie kaip „Žiemos ekranai“, vokiečių, japonų kino dienos, „Šeršėliafam“ vyksta parodų rūmuose, „Scanorama“ bei „Tinklai“ – Švyturio menų doke, o keletas „Kino pavasario“ filmų yra rodomi „Forum Cinemas“. Ne paslaptis, kad šie festivaliai Klaipėdoje nesulaukia tiek dėmesio, kiek sostinėje. Labiausiai publikos mėgiamos yra lietuviško kino peržiūros, susitikimai su režisieriais, vietinių kūrėjų filmų premjeros. Akivaizdžiai mažiau tie, kurių įėjimo kaina didesnė. Paklausta, ar vykstančioms parodoms netrukdo filmų peržiūros, parodų rūmų vadybininkė Skaistė Kazarauskaitė pateikė neigiamą atsakymą. Pasirodo, čia parodos ir kinas nesunkiai suderinami dalykai. Dar ir papildomas litas „nubyra“…

Apie ateities planus

Už metų menininkų buveine tapsiančiame tabako fabrike planuojama įkurti kino teatrą. Autorės nuotr.

Už metų menininkų buveine tapsiančiame tabako fabrike planuojama įkurti kino teatrą. Autorės nuotr.

Kaip žinia, Klaipėdoje visai nemažai jaunų ir aktyvių kultūros veikėjų. Šįmet šiulis e entuziastai gavo menų pakraipos Vydūno mokyklą kūrybinėms dirbtuvėms įrengti. Nors šis projektas buvo pasirašytas metams laiko, tačiau menininkai ir nežada ten užsilikti, kadangi už metų, kitų vietoj buvusio tabako fabriko bus pagaliau įrengtas Kultūros fabrikas. Čia jaunasis režisierius A. Eimturi idėją įkurti ir mažytę kino salę minimaliam žiūrovų skaičiui. Galbūt šio šviežiai pastatyto objekto koncepcija bus įdomi klaipėdiečiui, gal kuriančio jaunimo bendruomenė suintriguos ir pritrauks daugiau lankytojų. O jei, vis dėlto, ne, menka problema. Kino salę galės okupuoti kiti menininkai ir kitos idėjos.

Autorė: Rūta Kazlauskaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: