Pavasario palydėtuvės tarp IT fanų


Nukryžiuotas technologijomis. A. Balsės nuotr.

Nukryžiuotas technologijomis. A. Balsės nuotr.

Paskutinę pavasario ir pirmąją vasaros dieną šiais metais teko praleisti naujųjų informacinių technologijų fanų būtyje. Gegužės 31 – birželio 1 dienomis Vilniuje LITEXPO parodų rūmuose vyko, organizatorių žodžiais tariant, progreso konferencija LOGIN 2012. Susirinkusieji į konferenciją iš tikrųjų tas dvi dienas sklandė informacijoje „apie naująsias technologijas, šviežias idėjas, ambicingą ateitį“ (kaip skelbė specialus konferencijai skirtas leidinys „LOGIN progreso konferencija“).

Nors tikrųjų tinklažmogių pranešėjams nepavyko atitraukti nuo kompiuterio ekrano net savo prezentacijų metu, bet tai tik patvirtina patį tinklažmogių apibrėžimą – jie tuo pačiu metu sugeba „laikint“ Facebook‘e, atsakinėt į komentarus blog‘e, girdėti pranešėją ir įsilieti į konferencijos aktyviuosius dalyvius, juoku reaguojant į pranešėjo šmaikščius pastebėjimus. Tiesą sakant, šių žodžių autorei tai nelabai sekasi, bet tokia patirtis padeda suprasti, kaip sunku studentams visos ilgos paskaitos metu išlaikyti sukauptą dėmesį…

Konferencijos dienotvarkė

Konferencijoje vyko dvi paralelios sekcijos su pranešimais, atskira salė tuo pačiu metu buvo skirta įdomiems susitikimams, o bendrose erdvėse nuolat veikė įvairios dirbtuvės.

Rimtieji (nors ne visada kaip tik tokie) pranešimai vyko didžiojoje Omnitel scenoje. Čia dalyviai galėjo pasiklausyti Jimmy Wales (Wikipedia), Joshua Partridge (Yahoo), Sauliaus Dailidės (Pixelmator) ir dar daugelio kitų. Visa bėda, kad sekcijų darbas vyko vienu metu ir visur suspėti buvo neįmanoma.  Įdomių susitikimų erdvėje buvo galima paklausyti Tomo Nemuros (pranešimas – diskusija  „Kokia socialinių medijų naudotojo vertė“), Andriaus Užkalnio (pranešimas, skirtas turiniui ir jo kūrimo specifikai ), Gabrielės Dingelytės, Morten Barkelfield  ir Ryčio Meškausko  (Google atstovai Lietuvoje, kalbėję apie Google IT galimybes verslo plėtrai, panaudojant viešos prieigos galimybes) ir dar daugelio kitų. Pranešėjai kiekvienoje numatytoje erdvėje keitėsi kas valandą, pertraukų tarp pranešimų metu bendrosiose erdvėse susidarydavo srautai migruojančių iš vienų erdvių į kitas. Iš tiesų, naujosiomis technologijomis domisi daugiausia jauni žmonės, tačiau konferencijoje teko susitikti ir su kolegomis dėstytojais iš kitų Lietuvos universitetų.

Apie keletą labiau dėmesį patraukusių pranešimų plačiau: J. Wales ir Wikipedia

Jimmy Wales pranešimas buvo informatyvus ir be efektų. Tikrai nuostabu išgirsti, kad toks platus projektas remiasi savanorišku indėliu, paremiant gerą idėją. Beveik visą pasaulį apimantis projektas teturi 100 darbuotojų, o turinį kuria savanoriai. Įdomu, kad turinčių daktaro laipsnį (mokslininkų) tarp rašančių turinį yra dvigubai daugiau, nei kitų dalyvių. Kaip taikliai pastebėjo pranešėjas, – šis jo verslo planas atrodė (kai kam tebeatrodo) beprotiškas. Keistai nuskambėjo žodžiai apie tai, kad keletas prieš tai J. Wales pradėtų projektų tiesiog žlugo, nors atrodė labai perspektyvūs. Norėtųsi daryti išvadą, kad rimtos žinios (be reklamos) ir jų kūrimas – tiesiog užburianti idėja, į kurią įsitraukia tai darantys altruistai, humanistai – mokslininkai. Pavyzdžiui man, kaip mokslininkei svarbu, kad plačiai paplitusi, atviros prieigos informacija būtų geros kokybės. Todėl suprantu ir kolegų įsitraukimą, palaikant ir įgyvendinant šią idėją. Jau pirmais metais dėstant Elektroninės žiniasklaidos kursą, buvo planų į jį įtraukti tiesioginį dalyvavimą Wikipedijos kūrime, po konferencijos tas pasiryžimas sustiprėjo. Tiesa, jauniems žmonėms savanoriavimo idėja nevisada suprantama. Telieka pasidžiaugti, kad tokiose tarp jaunų žmonių populiariuose renginiuose apie tai kalba pasaulio įžymybėmis tapę asmenys. Mano kartos atstovams norėtųsi savanorystę sieti su visuomenės progresu.

A. Užkalnis apie sugebėjimą kurti turinį ir auditorijas

Andriaus Užkalnio pranešimas išsiskyrė iš kitų savo kandaus humoro dvasia ir tikrai nenuobodžiais pamokymais auditorijai. Pamokymai gal ir buvo išgirsti, nes jų niekaip nepriskirsi didaktikai. Pats pranešimo pavadinimas „Populiarumas be interneto, kaip žuvis be dviračio“ intriguoja. Reikia pasakyti, kad viso pranešimo metu išliko ta pati dvasia. Autorius šmaikščiai sugebėjo perteikti savo pasiekimą valdyti auditoriją ne tik tinkle. Linksmai interpretuodamas, kartais cituodamas savo kritikus ir pašaipūnus internete ar spaudoje, pranešėjas tuo pačiu metu tam tikrą jų dalį išvadino „parazitais“. Pastarųjų adresu skyrė kandų pamokomąjį žodį, kurį išreiškė patarimu prieš užblokuodamas „parazitą“ jam išsiųsti paskutinę žinutę, ten išdėstant, ką iš tiesų apie jį galvoji. Klausant A. Užkalnio nelieka abejingų, nors akivaizdu, kad tarp netilpusių į salę yra ne tik gerbėjų. Kažin ar visiems susirinkusiems  patiko, ar buvo suprantamos auditorijos valdymo strategijos, kurias kalbėtojas nusakė pasiremdamas Holivudo filmų kūrėjų išmintimi ( juk jūs daugiausia ir esat tarp tų, kurie nepakelia akių nuo kompiuterio ekrano ir manot, kad tai realybė…, o kūrėjai žino, kad filmas bus populiarus tuomet, kai žiūrovas jausis pranašesnis už filmo kūrėjus… ir pan.). Teisybę pasakius, sutrikti privertė autoriaus žodžiai, „taip, aš esu storas, išsišiepęs ir laimingas, nes žinau, kad sukūręs savo auditoriją dabar žinau, kas yra populiarumas. Kaip ir žinau, kad dauguma, kurie nekenčia mano žodžių, vėl sugrįš ir paskaitys tam, kad įsitikintų vėl, kaip labai jie manęs nekenčia“ ir pan.  Intriguoja, keista, … įdomu? Iš tiesų, negailestingoj viešos prieigos žiniasklaidos konkurencijoj laimi tas, kas turi ką pasakyti. Ir moka tai daryti taip, kad daugumai pasidaro įdomus.

Patrick Davison apie gyvūnus internete

Gyvūnų ekonomika internete – tai New Yorko universiteto doktoranto Patrick Davison pranešimo tema. Kaip skelbė LOGIN 2012 anotacijos – tai vienas linksmiausių konferencijos pranešimų ir jis sulaukė tikrai didelio klausytojų dėmesio, – vos radom vietas atsisėsti, nors pranešimas skaitomas didžiojoje salėje. Pranešimo turinys buvo netik apie gyvūnus, kurie, autoriaus žodžiais, visada yra greta žmogaus ir todėl logiška, kad jie turi būti ir virtualiame pasaulyje. Gyvūnus šalia savęs žmonės įkelia į virtualų pasaulį įvairiais motyvais, daugiausia siekdami patirti emocijų.  Ypatinga patirtis, stebint šį pranešimą, gauta apie laiko valdymo sugebėjimus. Tikslingai informacijai pateikti autorius naudojo labai nedideles informacijos dozes – keletą skaidrių, po to sekdavo video intarpas su garsu, kartais net gerokai nutolęs nuo analizuojamos informacijos temos. Bet man buvo įdomu. Teisybę pasakius, tikslingos teminės informacijos išliko nedaug, tik jos nuotrupos. Bet tai gal ir yra požymis, kad nesu tikras informacijos amžiaus žmogus, keičiantis informacijos kanalus kas 7-10 minučių.

Konferencijoje dalyvauti tikrai vertėjo. Gaila, kad Vilnius taip toli. Kaip ir gaila, kad konferencija vyksta darbo dienomis, kai universitete pats sesijos įkarštis. Džiaugiuosi, kad konferencijoje dalyvavom dviese ir galėsim apie tai padiskutuoti katedroje.

Daiva Janavičienė

Nuotraukos iš D. Janavičienės asmeninio archyvo

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: