Prof. habil. dr. S. Vaitekūnas: „Užmiršti šiuos žmones tiesiog širdis neleidžia“


Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba skelbia Lietuvos Nepriklausomybę  ir atskiria valstybę nuo bet kokių įsipareigojimų kaimyninėms šalims. Tai labai reikšmingas dokumentas visai Lietuvai, jos žmonėms. Šiandien sunku suvokti, kad tai padarė… tik 20 žmonių kaizerinės Vokietijos okupuotoje teritorijoje. Nepriklausomybės Akto signatarai padėjo pagrindus tam, ką mes turime šiandien – esame laisvi ir nepriklausomi. Deja, dalis šių Lietuvos istorijai reikšmingų žmonių yra pamiršti, nugrimzdę istorijos painiuose voratinkliuose, kažkur tamsiose gilumose, apipinti legendomis, galbūt, kartais ir neteisingomis nuomonėmis.

„Užmiršti šiuos žmones tiesiog širdis neleidžia. Nežinojau, ar galiu tai padaryti, bet negalėjau nerašyti“, – pasakoja Klaipėdos universiteto profesorius, Lietuvos geografas ir neseniai išleistos knygos apie Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą Stanislovą Narutavičių autorius Stasys Vaitekūnas.

„Stanislovas Narutavičius: signataras ir jo laikai“ – tai jau antroji biografinė profesoriaus parašyta monografija. (Pirmoji buvo apie vasario 16 d. akto signatarą, vyskupą Justiną Staugaitį). Norėdamas kuo tiksliau ir išsamiau pateikti informaciją apie šią iškilią, bet primirštą asmenybę profesorius apkeliavo su Stanislovo Narutavičiaus gyvenimu susijusias reikšmingas vietas, dirbo Lietuvos ir Lenkijos archyvuose bei bibliotekose, daugelį knygos nuotraukų darė pats. „Rašydamas jau išėjusio Anapilin žmogaus biografiją, privalai būti labai atsargus, nes tas žmogus jau nebegali apsiginti, jeigu kažkas parašyta neteisingai“, – teigė autorius. Stanislovas Narutavičius buvo vienas iš tų žmonių, kurie siekė gerų santykių su Lenkija, tačiau niekada nenorėjo Lietuvos ir Lenkijos paversti viena valstybe. Deja, kai kurie jį vis dar vadina tautos išdaviku, parsidavėliu, nors jis niekada nepardavė savo šalies. Netgi tada, kai lenkų perversmininkai siūlė jam Ministrų tarybos pirmininko kėdę. „Šių laikų žmonės dažnai nori, kad anksčiau gyvenusieji būtų elgęsi taip, kaip dabar atrodo teisinga, tačiau tuo metu teisinga atrodė visai kas kita“, – dalinasi mintimis  prof. S. Vaitekūnas. Monografijoje profesorius rašo ne tik apie signataro gyvenimą, bet ir apie jo žmoną Joaną Narutavičienę, pirmąją Lietuvos moterį, kuri įgijo aukštąjį išsilavinimą užsienyje ir įkūrė pirmąją Lietuvoje mergaičių progimnaziją Telšiuose. Taip pat apie signataro brolį, pirmąjį Lenkijos prezidentą Gabrielių Narutavičių.

Prof. S. Vaitekūno knygos „Justinas Staugaitis“ pristatymas LR Seime 2011 m. pavasarį. Iš dešinės: prof. S. Vaitekūnas, dr. B. Lubys, LR Seimo pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Prof. S. Vaitekūno knygos „Justinas Staugaitis“ pristatymas LR Seime 2011 m. pavasarį.
Iš dešinės: prof. S. Vaitekūnas, dr. B. Lubys, LR Seimo pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Knygoje S. Vaitekūnas cituoja A. Puškiną, A. Mickevičių ir kitus žymius poetus, rašytojus, kompozitorius. Jo teigimu, „ką poetas pasako trimis eilutėmis, mokslininkui prireiktų trijų puslapių“. Taigi Stanislovo Narutavičiaus monografija nėra vien nuobodi, juodai ant balto parašyta knyga. Čia perteikiama iškilios asmenybės gyvenimo istorija, faktai persipina su poezijos intarpais, įvairiomis iliustracijomis ir nuotraukomis.

„Kai rašiau šią knygą, net nepagalvojau, kam ji bus skirta. Tačiau tai tikrai nėra viena tų knygų, kurios mokykloje ar universitete įvardijamos kaip privalomos perskaityti. Ši knyga yra, galbūt, skirta tiems, kurie domisi Lietuvos istorija, valstybės ir kultūros veikėjais, kuriems tikrai yra įdomi bei svarbi Lietuvos praeitis“, – sako profesorius.

Dr. B. Lubys ir prof. S. Vaitekūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Dr. B. Lubys ir prof. S. Vaitekūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Knygos globėjas ir žmogus, paskatinęs prof. S. Vaitekūną imtis šio darbo buvo Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, KU garbės daktaras, pirmasis KU tarybos pirmininkas dr. Bronislovas Lubys. „Deja, knyga buvo išleista jam jau palikus mūsų gretas“, – su nuoskauda kalbėjo S. Vaitekūnas. Knygą rašyti profesorius pradėjo 2011 metų balandžio mėnesį, o galutinai užbaigė 2012 metų vasarį. Per tokį trumpą laiką S. Vaitekūnas sugebėjo 463 puslapiuose įdomiai ir profesionaliai išdėstyti svarbios Lietuvai asmenybės gyvenimo istoriją.  Knygoje atkreipiamas dėmesys, kad Nepriklausomybės Akto teksto autorius galėjo būti Brėvikių dvaro (prie Alsėdžių) savininkas, S. Peterburgo ir Kijevo Šv. Vladimiro universitetuose studijavęs teisę, S. Narutavičius. Tikrai galima tvirtinti tai, kad jis buvo vienas iš keturių Lietuvos Tarybos narių, kurių pasiūlytas tekstas be jokių išlygų buvo priimtas. Šis tekstas skelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą be jokių įsipareigojimų kaimyninėms šalims.

S. Narutavičius – tai ir Lietuvos švietimo, kultūros globėjas, teisėtvarkos sistemos kūrėjas, visada užtaręs paprastus žmones. Jo pastangomis „nelaiminguose Telšiuose“, buvo atidaryta pirmoji mergaičių progimnazija, vyrų gimnazija. Jis vienas pirmųjų iš dvarininkų Lietuvoje susidomėjo liaudies tautosaka, kryždirbyste…

Kiekvienas pasiėmęs į rankas šią knygą gali pajausti, kiek daug gali žmogus. Kiek kiekvienas iš mūsų galime padaryti gero savo valstybei ir naudingo ateities kartoms. „Iki keturiasdešimties metų mes formuojame savo vardą, po to –  vardas dirba mums“ – ši profesoriaus frazė turėtų būti kiekvieno jauno žmogaus gyvenimo variklis. Nereikia laukti kažko, juk gerus ir naudingus darbus galime pradėti daryti jau šiandien.

Autorius: Olga Sadovskaja

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: