„Sėkmės istorija tęsiasi: nuo studento iki dėstytojo 2“


 

Komunikacijų katedros dėstytoja Edita Valinčienė kalbina KU rektorių prof. V. Laurėną. A. Pelakausko nuotr.

Komunikacijų katedros dėstytoja Edita Valinčienė kalbina KU rektorių prof. V. Laurėną. A. Pelakausko nuotr.

Socialinių mokslų fakulteto dėstytojų kolektyvą šiemet papildė entuziastinga komunikacijų specialistė.  Kūrybinių idėjų nestokojanti Edita Valinčienė reporterio darbo specifiką dėsto trečio kurso žurnalistikos studentams. Nusprendėme pasidomėti, kokia jaunos ir perspektyvios dėstytojos sėkmingos karjeros paslaptis.

Edita, ar visada norėjote tapti dėstytoja? Kas Jus paskatino pasirinkti šį kelią?

Niekada negalvojau, kad  būsiu dėstytoja. Įgavusi patirties kartais pamąstydavau, kaip būtų galima išmokyti jaunuosius žurnalistus parengti gerą reportažą. Dėstytojas – tai ne profesija – tai mokslas, metodika, dėl kurios nuolat dirba protas. Pedagogo darbas nėra lengvas, bet tai supranta tik jį dirbantys. Pastoviai mąstau, kaip pritaikyti ir perteikti savo turimas žinias jauniesiems kolegoms. Idėja gali į galvą šauti bet kur, todėl neleidžiu savo protui atsipalaiduoti. Geras straipsnis,  reportažas ar paskaita visų pirma turi subręsti galvoje, o tik po to sugulti į sakinius ir pastraipas.

Dar visai neseniai ragavote studentiško gyvenimo duonos. Kaip pasikeitė Jūsų požiūris į dėstytojų darbą pradėjus skaityti paskaitas studentams?

Taip, šiemet baigiau magistro studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Mano požiūris į dėstytojus visada buvo teigiamas, jeigu jie profesionaliai atlikdavo savo darbą. Pastebiu tai, kad tarp studentų dabar daugiau tokių, kuriems niekas neįdomu. Kai aš studijavau mūsų grupėje buvo gal vienas ar du, kurie sėdėdavo „kaip baldai“. Dabar tokių daugiau.

Beje, paskaitų aš neskaitau – mano nuomone, dėstytojų monologai duoda mažai naudos. Skaityti studentai patys moka. Mes mokomės praktiškai, treniruojamės.

Kuriems kursams dėstote? Kaip jie žvelgia į jauną, neseniai dėstytojo darbą pradėjusį dirbtį specialistą?

Dėstau trečio kurso žurnalistikos studentams. Kaip studentai žvelgia į mane – gal jų paklauskite? Matau ir didelių akių, ir tokių, kurie viskam apatiški.

Nors dirbti pradėjote tik šiemet, tačiau Socialinių mokslų fakultete jau spėjote pasižymėti.  Kartu su trečio kurso žurnalistikos studentais paruošėte reportažą apie Užsienio reikalų ministro vizitą. Kaip, Jūsų manymu, studentams pavyko susidoroti su šia nelengva užduotimi?

Nemanau, kad vieno reportažo parengimas yra didelis nuopelnas. Taip, anksčiau to niekas nedarė, todėl tai naujiena. Kai studentai kasdien parengs po vieną gerą reportažą – tai bus įvykis, kuriuo reikės didžiuotis, o dabar mes mokomės. Stengiuosi studentams duoti viską, ko jiems reikės būsimame darbe.

Ką dar norėtumėte nuveikti  kartu su studentais?

Norėčiau, kad žurnalistai universitete taptų matomi. Žurnalistikos studentai turėtų ieškoti temų, gilintis į jas, rašyti, filmuoti, viešinti. Kitaip tariant – būti aktyvūs. Nebūtinai tik universitete – studentai jau turėtų imti galvoti apie būsimą darbo vietą – lankytis savivaldybės Tarybos posėdžiuose, domėtis rezonansinėmis bylomis – juk politika ir teisėsauga – pačios pelningiausios temos. Negali visi rašyti apie laisvalaikį ir kultūrą, kad ir kaip įdomu tai būtų. Reikia žiūrėti toliau savo nosies. Bandau studentams įkalti į galvą, kad žurnalistai problemų nesprendžia – jie jas viešina.

Klaipėdos universitete studijavote žurnalistiką. Kokias spragas įžvelgiate  žurnalistikos studijų programoje? Ką norėtumėte pakeisti?

Tai, kas nuo manęs priklauso, po truputį stengiuosi keisti. Dėstau vos porą mėnesių – dar anksti kalbėti apie daug ką.

Studijų metais buvote aktyvi? Ar patirtis įgyta dirbant KU televizijoje turėjo įtakos tolimesnei Jūsų karjeros raidai?

Anaiptol nebuvau aktyvi studijų metais. Stropiai mokiausi, tačiau studentiškoje veikloje nedalyvavau. Tik ketvirtame kurse pradėjau darbuotis Klaipėdos universiteto televizijoje, o laikraštyje studijų metu nedirbau. Negalėčiau savo veiklos vadinti karjera – tai tik pirmieji žingsniai bandant atrasti sritį, kurioje norėtųsi tobulėti. Studentus skatinčiau būti aktyviais bet kokioje veikloje – ne tik universitete, nors pradėti reikėtų nuo to.

Studentus, kurie ateityje planuoja siekti karjeros aukštumų Edita Valinčienė skatina ne svajoti, o veikti. Kiekvienam jaunam žmogui privalu domėtis moksliniais tyrimais, skaityti mokslinę literatūrą. Tobulėjimui ribų nėra, todėl  gilindami žinias augsime ne tik kaip savo srities specialistai, bet ir kaip asmenybės.

Autorė: Eglė Jurevičiūtė

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: