Laisvas pasakojimas apie nelaisvą politiką


Diskusijoje dalyvavo: (iš kairės į dešinę) Antanas Kulakauskas, Saulius Šiliauskas, Darius Kuolys, Vytautas Rubavičius ir Naglis Puteikis. Jefim Vytovtov nuotr.

Diskusijoje dalyvavo: (iš kairės į dešinę) Antanas Kulakauskas, Saulius Šiliauskas, Darius Kuolys, Vytautas Rubavičius ir Naglis Puteikis. Jefim Vytovtov nuotr.

Ilgai galvojau apie kokį Klaipėdos universiteto (KU) renginį galėčiau ir norėčiau papasakoti „Sociumo“ skaitytojams. Kol aš jo ieškojau, jis tarsi senas geras draugas susirado mane pats.

Netikėtas susitikimas

Važiuoju autobusu aplankyti savo mylimo tėvelio, mąstau, ką gardaus jis šį syki bus pagaminęs, džiaugiuosi, jog niekur neskubu ir galėsiu su juo pasišnekučiuoti ilgėliau.

Staiga mano planai pasikeičia 180 laipsnių kampu. Autobuse sutinku iš žurnalistinės veiklos pažįstamą, vietinės reikšmės intelektualą. Kaip ir pridera, paklausiame vienas kito, į kokį tikslą šis autobusas mus veža? Na, manasis aiškus. O štai pašnekovas keliauja į parodos atidarymą, kuriame dalyvauti privalo. Liūdnai atsidūsta ir prasitaria, kad šį vakarą jis mieliau pasiklausytų politinės diskusijos „Ar išsaugosime demokratinę Lietuvą?“. Kyla smalsumas, kuo jau ta diskusijas bus tokia išskirtinė, kad jos praradimas tokį liūdesį kelią?

Susirinkę politologai – Antanas Kulakauskas, Vytautas Rubavičius, Saulius Šiliauskas, bei politikai – Naglis Puteikis ir Vygantas Vareikis diskutuos apie demokratijos padėtį Lietuvoje, o jų šnekoms kelio ženklus rodys Darius Kuolys. Kadangi sutiktasis intelektualas labai mėgsta kalbėti ir rašyti politikos temomis, jam tai išties praradimas. Šnekamės toliau ir išaiškėja, kad disputas vyks „Studlende“ Aula magna auditorijoje. Čia aš jau mintyse pradėjau trinti delnais – juk renginį galima priskirti Klaipėdos universiteto įvykiui. Ir dar ne bet kokiam, o politinio objektyvumo viršūnes siekiančiam. Du skirtingi politiniai požiūriai – N. Puteikis (konservatyvizmas) ir V. Vareikis (liberalizmas) bei trys nešališki politologai. Atrodo, kad tokia kompanija – tobulas derinys tiesos paieškoms. Deja, taip nebuvo. Vygantas Vareikis diskusijoje nepasirodė – priežastys nežinomos.

Genama noro politikoje atrasti teisybę – šeimyninę vakarienę išmainiau į dvi valandas žilagalvių apsupty (gausiai susirinkusiame klausytojų būryje buvau vienintelė jauna mergina). Galbūt toks ilgas ir vis dar esmės nepasakantis rašinys skaitytoją vargina, bet naudodamasi skilties „Tribūna“ privilegija – leidžiu sau išreikšti ne tik savo nuomonę, bet ir savo autentišką pasakojimo stilių. Pavargau būti egiptietišku vergu, visą gyvenimą statančiu tik informacinę piramidę…

Tautos nuomonė – bereikšmė

Apmaudu, bet ši diskusija užgesino manyje rusenusią viltį, kad politikoje egzistuoja kruopelytė teisybės. Pasirodo, kad taisyklės, deklaracijos ir priesaikos – tai tik blizgučiai naiviems rinkėjams. Anot A. Kulakausko: „besikeičiančios politinės partijos – esmės nekeičia“. Mes galime tikėti, kad kandidatas, už kurį atidavėme savo balsą yra teisingas ir pajėgus keisti mūsų gyvenimą į gerąją pusę. Jog tai yra beveik neįmanoma, N. Puteikis suprato tik pradėjęs dirbti Seime.

Svarstant naujų apeliacinio teismo teisėjų kandidatūras, politikas pastebėjo, kad vienas iš jų, dėl savo vykdytos veiklos nėra tinkamas tokioms pareigoms. Jam prakalbus apie tai iš tribūnos, Seimo pirmininkė nuspaudė šalia jos esantį mygtuką, kuris išjungia nepalankaus kalbėtojo mikrofoną… Ši situacija puikiai iliustruoja parlamentaro žodžius, kad „Lietuvą valdo nedideli elitai, o Seimo nariai juos tik aptarnauja“. Tad blogio šaltiniu laikyti Parlamentą – neteisinga, nes tikrieji politiniai sprendimai yra priimami partijų vadovų, pagal jų interesus.

KU politologijos katedros vedėjas doc. dr. Saulius Šiliauskas, lyg bandydamas įsivyravusią pesimistinę nuotaiką išsklaidyti, uždavė klausimą „ar Lietuvos demokratija tvirta?“ Ir lyg sofistiškame žodžių žaidime atsakė, „taip, nes nėra prieš ją pasisakančių“. Bet kas šiuo atveju gyvenimui daro didesnę įtaką – demokratijos forma, ar jos turinys?

Kita, mano dėmesį patraukusi politologo įžvalga, atskleidė demokratijos silpnėjimo priežastį. Anot S. Šiliausko, ji glūdi mumyse pačiuose, kuomet sau taikome išimtis ir privilegijas, o iš kitų reikalaujame elgtis pagal taisykles.

Nors ir skaudžią realybę savo pavyzdžiais atvėrė N. Puteikis, jo kalboje buvo galima išgirsti įvairiausių siūlymų, kaip susidariusią situaciją būtų galima pakeisti. Žinoma, tai turbūt jau profesinis įprotis, bet juk turėti siekiamybę visuomet yra geriau, nei dejuoti žiūrint tik į bėdą.

Diskusijos metu, viena iš pagrindinių demokratijos silpnėjimo priežasčių buvo įvardinta – tai, kad valdžia priima sprendimus pagal savo interesus, neatsižvelgdama į piliečių poreikius. Greta manęs sėdėjas politikos apžvalgininkas Liudvikas Jakimavičius, atėjus salės klausimų metui, pareiškė, kad disputo dalyviai per daug plačiai nagrinėja demokratijos sąvoką: „juk visų pirma – tai žmogaus teisės, spaudos laisvė, valdžios atskyrimo principas ir tai, ar patys elitai nėra valdomi aukštesnių instancijų.“

Naujos santvarkos esmė – žmonės

Išvada: Lietuvą valdo ne piliečiai, o politiniai elitai. Jefim Vytovtov nuotr.

Išvada: Lietuvą valdo ne piliečiai, o politiniai elitai. Jefim Vytovtov nuotr.

Pagal spaudos laisvę Lietuva yra vertinama gerai. Žmogaus teisių pažeidimų – pasitaiko, bet tik, kaip išimčių, patvirtinančių taisykles. O tai, kas iš tiesų valdo Lietuvą – sužinoti paprastam mirtingajam ne taip jau ir lengva. Manau, kad vieni iš tų nepaprastųjų yra žurnalistai. Tad mieli kolegos, linkiu jums ir sau šią paslaptį išsiaiškinti, o išsiaiškinus per daug nenusivilti.

Kol kas gautą pesimizmo dozę gydausi šauniu interviu su Oksfordo studentu Ignu Rubiku. Jaunojo filosofo požiūris atvėrė man naują matymo kampą: „Nebesureikšminu kasdienio politinio proceso, kas kokį kyšį paėmė, iššvaistė pinigus arba pridarė kvailiausių sprendimų.<…> Naują valstybę kuria ne nauja santvarka, o nauji žmonės. Todėl tikrai dar ne laikas nusivilti Nepriklausomybe – nauji žmonės tiesiog dar nesurado savo kelio į galios centrus. Bet tas laikas artėja.“

Autorius: Urtė Milkintaitė

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: