Su populiariąja kultūra susiduriame kasdien. A. Eidėnaitės koliažas
Populiarioji kultūra – tai sąvoka su kuria susiduriame kasdien. Turbūt, kiekviename savo žingsnyje galime įžvelgti populiariosios kultūros pėdsakus: įsijungę radiją, televizorių, nuėję į parduotuvę ar knygyną… Būtent pop kultūra turi didžiulę įtaką formuojant šiuolaikinę visuomenę ir yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau ar teisingai elgiamės vaikydamiesi to, kas populiaru ir įdomu daugumai? Štai ką apie populiariąją kultūrą mano mūsų studentai.
Algirdas, socialinės ekonominės geografijos ir regionalistikos studentas:
– Išgirdęs žodį popkultūra iškart pagalvoju apie žmonių supanašėjimą. Tai mano manymu yra didžiausias populiariosios kultūros minusas. Žmonės tiesiog suzombėja – ištisoms masėms tampa įdomūs tie patys dalykai, ir dažniausiai net ne todėl kad jiems patiems tai įdomu, o todėl kad tai įdomu daugumai. Šis principas tinka viskam – muzikai, knygoms, aprangai, televizijai… Ir viso to pasekmė – toks elgesys tampa normalus, o į tuos, kurie elgiasi priešingai populiariajai kultūrai, žiūrima neigiamai. O blogiausia dar ir tai, kad žmonės yra skatinami taip elgtis. Užtenka įsijungti televizorių – to paties pobūdžio laidos transliuojamos bemaž visais TV kanalais ir kartais net tuo pačiu metu.
Iveta, žurnalistikos studentė:
– Nenorėčiau teigti, kad visa popkultūra yra blogis ir dvasios skurdintoja. Pavyzdžiui, dabar labai populiarūs filmai ir knygos apie vampyrus. Žmonės masiškai eina į kino teatrus bei šluoja knygas iš knygynų ir nemato jokios problemos, jog tai tiesiog popsas. Ir nors pati tokių knygų neskaitau, bet ir nesutikčiau, jog tai dvasios skurdinimas. Bet koks skaitymas yra nauda. Jeigu knyga tikrai patinka, tai kodėl gi jos neperskaičius? O kalbant apie filmus – manau, jog tai kiekvieno skonio reikalas. Asmeniškai man nepatinka banalūs amerikietiški filmai, bet negi vien todėl, kad man jie nepatinka galiu teigti jog tai šlamštas? Tačiau visai kas kita kalbant apie muziką. Popsas tai ne tik neišlavinti balsai (kartais apskritai sunku „tai“ pavadinti dainavimu), bet ir trumpi sijonėliai, ir pigus šou. Kitaip sakant, popkultūros tikslas – sukurti tokį standartinį produktą, kuris tiktų ir patiktų daugybei žmonių, todėl toks produktas dažnai sukurtas greitai ir primityviai, neturi jokios meninės vertės. Aš esu griežtos nuomonės, jog popso muzika atbukina žmones, jie suvienodėja ir praranda individualybę. Tačiau popkultūra niekur neišnyks, juk kuriama tai, kas patinka neišrankiems žmonėms. Linkėčiau kiekvienam pabandyti „pakapstyti giliau“, aplink mus yra tikrai daug daugiau mūsų laiko ir dėmesio vertų dalykų.
Eglė, viešojo administravimo studentė:
– Man popkultūra pirmiausia siejasi su tuo, kas kuriama masėms, plačiosioms auditorijoms, vidutiniškam žmogui. Tai gali būti ir muzika, ir filmai, ir aprangos stilius, ir socialiniai tinklai, o, galbūt, ir maistas. Popkultūra niekada nekurs produkto, kuris bus tinkamas tik keliems, ypatingą, ar kažkuo išsiskiriantį skonį turintiems, asmenims. Popkultūra visuomet veržiasi į mases, norėdama patenkinti visų poreikius, visiems įtikti. Mano nuomone, kiekvienas žmogus yra individualus, tad negalima smerkti garbinančio popkultūrą, juk tai kiekvieno pasirinkimas. Tačiau, aš populiariąją kultūrą vertinčiau neigiamai. Tokia kultūra sunaikina individualybes, visus paverčia masės dalimi. O gyventi tarp vienodų žmonių ne taip ir įdomu.
Apie populiariosios kultūros bruožus ir santykį su aukštąja kultūra svarstė ir profesorius Leonidas Donskis. Jo straipsnį apie aukštosios ir populiariosios kultūros dialogą galite rasti čia.
Autorius: Asta Eidėnaitė
SOCIUMAS 
Parašykite komentarą