Kas vyksta Mechatronikos mokslų institute?


Mokslo darbuotojas doc. dr. Pranas Mažeika. Iš asmeninio P. Mažeikos archyvo

Mokslo darbuotojas doc. dr. Pranas Mažeika. Iš asmeninio P. Mažeikos archyvo.

Jei  studentų paklaustume, kas yra mechatronika, tikriausiai dauguma atsakytų, jog nėra apie tai girdėję, ar nemokėtų paaiškinti šio žodžio prasmės. Supažindinti mus su Mechatronikos mokslų institutu sutiko mokslo darbuotojas doc. dr. Pranas Mažeika.

Mechatronikos mokslų instituto pradžia

Mechatronikos mokslų institutas dar pakankamai jaunas. Jis įkurtas 2005 metais. Čia dirba ir jauni žmonės, ir vyresni, kurie perteikia visą informaciją ir patirtį. Į šį institutą ateina studentai iš Mechanikos inžinerijos, Informatikos inžinerijos, Elektrotechnikos, Laivo inžinerijos katedrų. Studentai institute ne tik daro praktinius ar baigiamuosius darbus, bet ir atlieka praktiką.

Mechatronikos mokslų instituto veikla

Mechatronikos mokslų institute vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai. Čia taip pat gali ateiti studentai iš kitų katedrų, pavyzdžiui, magistrantai, kurie institute atlieka savo baigiamuosius darbus – mokslinius tyrimus pagal savo turimas temas.

Mechatronikos mokslų institute yra įvairios įrangos, kurios pagalba atliekami eksperimentiniai tyrimai. Juos atlieka keletas savo srities mokslininkų grupių. Viena iš šių grupių, kuriai ir priklauso mokslo darbuotojas dr. Pranas Mažeika, yra rotorinių mašinų dinamikos ir diagnostikos grupė.

„Rotorinėms mašinoms priklauso ne transporto priemonės, kuriomis mes važinėjame, bet įrenginiai, kurie dirba pramonėje, įvairiose gamyklose, laivuose. Kaip kitaip laivas plauks, jei nebus, pavyzdžiui, variklio ar sraigtų? Taigi, mes atliekame įvairių tokių įrenginių tyrimus“, – sakė Pranas Mažeika.

Kokie yra tyrimai ir kaip jie atliekami institute?

Mokslo darbuotojas doc. dr. Pranas Mažeika vaizdžiai ir kuo suprantamiau bandė paaiškinti tyrimų eigą bei tikslus:

„Jei mes, tarkime, nueiname į polikliniką, gydytojai pasako, kas mums yra gerai ar blogai. Pavyzdžiui, širdies ligas jie nustato pagal kardiogramą. Atliekant rentgeną, pagal nuotrauka, galima pasakyti, kuo serga žmogus. Tai mes lygiai taip pat atliekame tyrimus ir nustatome, kuo serga pramoninės mašinos, tik naudojamės kitokiomis technologijomis ir įrangomis.

Žinoma, tos ligos yra kitokios ir specifinės. Rotorinių mašinų dinamikos ir diagnostikos grupės tikslas – kad tos mašinos ir įrenginiai „nesusirgtų“. Mes nustotame mašinos defektą, jo vystymąsi.“

Prano Mažeikos teigimu, jei nustačius defektą, nebus imamasi jokių priemonių, tai toje mašinoje po kažkurio laiko įvyks avarija. Tai gamyklai reiškia darbo sulėtėjimą arba visišką sustojimą, nuostolius: „Mes išanalizavę įrenginio virpesius, galime nustatyti, ar jis dirba gerai, ar niekuo „neserga“. O jei „serga“, tai mes sakome „stop“ ir bandome kažkaip „išgydyti“, kad mašina toliau galėtų dirbti.“

Rotorinių mašinų dinamikos ir diagnostikos grupė ne tik „gydo“, bet ir tobulina mašinas: „Jei yra kokia nors bloga mašinos konstrukcija, tai mes pasakome, kaip reikėtų tą konstrukciją pakeisti, ką daryti, kad jos virpesiai sumažėtų. Virpesiai, kuriuos skleidžia mašina, neigiamai atsiliepia ir pačiai mašinai, sumažėja jos tarnavimo laikas, prastėja gaminamos produkcijos kokybė, taip pat didesnė vibracija sukelia triukšmą, kuris žalingas šalia dirbančiam žmogui. Darbuotojas greičiau pavargsta, o laikui bėgant gali net dėl šios priežasties susirgti. Mes stengiamės viso to išvengti.“

Mokslo darbuotojas doc. Dr. Pranas Mažeika pasakojo apie dar vieną Mechatronikos mokslų institute dirbančią bioinžinerijos grupę. Štai vienas jų tyrimų pavyzdys: pavargęs žmogus važiuoja automobiliu ir pradeda snausti. Visi žinome pasekmes, kai žmogus užmiega prie vairo. Bandydami šiai nelaimei užbėgti kelią, bioinžineriai kuria prietaisus, kurie reaguoja į akies rainelę ir pagal jos judesius nustato „miego“ signalus. Iš tų signalų prietaisai gali „nuspręsti“, kada žmogus pradeda snausti, ir pagal mokslininkų sukurtą programą žmogui yra siunčiamas garsinis ar kitoks impulsas, kad jis pabustų.

Dabar ši grupė dirba su laivais. Tiria žmogaus supimą laive, jo nuovargį, nustatinėja, kiek, kaip ir kokioje aplinkoje žmogus gali efektyviai dirbti.

Ateities planai

Klaipėdos universiteto studentų miestelyje bus statoma mechatroninių mokslinių tyrimų laboratorija. Šiuo metu tai yra projektavimo stadijoje. Ten atkeliaus visa instituto įranga.

Vienas iš mokslo darbuotojo doc. dr. Prano Mažeikos lūkesčių – kad visi tyrimai būtų panaudoti praktikoje, o bendri universiteto ir pramonės darbai eitų į priekį. Tik tokiu atveju universitetas stiprės.

Pranas Mažeika mano, kad dėstytojai ir mokslininkai turėtų „augti“ kartu.

Autorė: Simona Pocytė

This slideshow requires JavaScript.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: