Laiko planavimas: kaip viską suspėti?


Viktorija Gončarova. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Viktorija Gončarova. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Laikas neegzistuoja, bet mes visi jį jaučiame“, – taip savo paskaitą apie laiko valdymą pristatė verslo konsultantė, psichologė Viktorija Gončarova. Nors ji buvo skaityta moterims skirtoje konferencijoje „Veikli“, puikiai tinka visiems, pasigendantiems patarimų, kaip teisingai suplanuoti savo laiką.

Specialistė pasakojo, kad visos problemos dėl laiko trūkumo kyla dėl žmonių nesąmoningumo. Nedera mąstyti, kad kažkur ateityje mes turėsime daugiau laiko negu dabar. Paroje yra 24 valandos, daugiau jų niekada nebus. Norint sėkmingai planuoti savo dienotvarkę, būtina pamiršti pavydą ir egoizmą. Nedera galvoti, kad kažkas turi daugiau laiko ar kad pastarąjį objektą galima sutaupyti. Laikas valdomas, bet niekada nėra visiškai suvaldomas.

Reikia išmokti valdyti save

„Laikas – psichologinis dalykas, kurio mes nematome. Jis neegzistuoja, jo nėra. Egzistuoja tik besikeičiantis pasaulis su savo pasiekimais. Mes laiką arba aplenkiame, arba atsiliekame. Tai žmogaus psichologinis priešas, tačiau ir pagrindinis resursas“, – tyrinėjamą objektą apibūdino psichologė.

Anot specialistės, tam, kad valdytume laiką, turime išmokti valdyti save. Jeigu nesuprasime savo poreikių ir tikslų, nebūsime produktyvūs. Kaip patikino V. Gončarova, tada laikas lieka sau, o mes – sau. Reikia valdyti save ir nuolat analizuoti nutikusias situacijas – kas man padėjo tai pasiekti, o kas sutrukdė.

„Būna, kad laikas bėga, o kartais, atrodo, kad jis visiškai sustojo. Greičiau laikas bėga, kai mums įdomu, darome tai, kas patinka. Laikas bėga greitai, kai esame pailsėję. Lėtai – kai esame pavargę, tačiau privalome dirbti. Jeigu tiksliai atpažintume šias būsenas, mums tai padėtų tinkamai suvaldyti savo laiką. Jeigu žmogus nuolat save prievartaus, įtemptai dirbs, laiko santykis bus sudėtingas, tad jis viską darys pernelyg sunkiai. Tada ir nutinka situacija, jog žmogus yra užsiėmęs, neturi laisvalaikio, tačiau kaip ir nieko konkretaus nepadaro“, – apie problemas, susijusias su laiko planavimu pasakojo V. Gončarova.

Gresia pavojingos ligos

Psichologė patikino, kad yra laikas, kurį mes galime valdyti ir dalis jo, kurios niekada nesuvaldysime.

„Labai dažnai galime girdėti,  kad paklaustas žmogus atsako, tam neturintis laiko. Tačiau viena tendencija yra labai paprasta – jeigu kažko norite, visada rasite laiko. Tai yra prioritetų skirstymas. Tam, kad atsirastų laiko dalykams, kurių norime, reikia susiskirstyti prioritetus, susirasti tinkamus interesus. Reikia jausti malonumą ir juo sekti“, – mokė V. Gončarova.

Ji patikino, kad svarbiausia yra tinkamai dirbti su savimi. Visų pirma, įsiteigti tinkamą nusiteikimą – pajusti, kad tai yra smagu ir aš to noriu. Tad atliekant sunkius ir nuobodžius darbus žodžius „privalau ir turiu“ reikėtų keisti į „noriu“.

Bet koks disbalansas santykiuose su laiku žmones daro pažeidžiamus. Jeigu žmogus orientuojasi į praeitį, jis yra linkęs į neurozę. Jeigu gyvena šia diena – yra pernelyg koncentruotas, o tai priveda prie depresijos. Tuo tarpu gyvenimas ateitimi mažina šios dienos džiaugsmą. Žmonės, kuriems neužtenka laiko, gali susirgti. Miokardo infarktas tiesiogiai susijęs su laiko deficito jausmu.

 Sėkminga laiko planavimo schema

Tiesa, mąstant apie praeitį, galima nuimti nerimą nuo ateities. Psichologė paminėjo itin dažną situaciją, kuomet nerimaujama dėl, pavyzdžiui, ateityje vykstančio svarbaus atsiskaitymo ar pokalbio. Norint mažiau jaudintis, reikėtų galvoti apie praeityje kažkurioje situacijoje patirtą sėkmės būseną. Tuomet kiekviena ląstelė prisisotina sėkmės būsenos. Mintyse galima nunešti save į ateities situaciją ir tą džiugią būseną pritaikyti naujai situacijai. Tereikia įsivaizduoti, kad jūs ten pasirodėte puikiai.

Norintieji sėkmingai planuoti savo laiką, kaip jau buvo minėta, turi susidėti savo prioritetus. Ir jie neturi būti abstraktūs, pavyzdžiui, „aš noriu būti laiminga“. Konkrečiai šioje situacijoje visų pirma derėtų kelti klausimus: kaip laiminga, kaip tai bus matuojama, kaip tai atrodys. Tikslas turi būti konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas ir adekvatus jums.

V. Gončarova patarė visų pirma ant popieriaus užsirašyti savo tikslą metams. Tada įvardyti pusmečio tikslą, kuris priartintų prie metų tikslo. Tuomet pasižymėti, kokį tarpinį tikslą privalau pasiekti per mėnesį, kad būtų pasiektas pusmečio tikslas. Ir ką reikėtų padaryti per savaitę, kad mėnesio tikslas atrodytų greit įvykdomas. Ir svarbiausia – griežtai užsibrėžti, ką privalau padaryti jau rytoj. Laiko valdymas bus tuo sėkmingesnis, kuo toliau į ateitį bus numatyti veiksmai.

Psichologė, apibendrindama savo paskaitą, pabrėžė – „Paprasčiausiai reikia nustoti užsiiminėti nesvarbiais reikalais ir skirti laiką tikrai svarbiems, t.y. tiems darbams, kurie mus priartina prie siekiamų tikslų.“

 Rūta Juozapaitytė

Comments

  1. bučas says:

    Įdomus skaitalas!

Trackbacks

  1. […] su Jumis savo straipsniu, kuris buvo išspausdintas https://sociumas.wordpress.com/2013/09/23/laiko-planavimas-kaip-viska-suspeti/ Manau, kad tikrai bus […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: