RITA SKIRPSTAITĖ
Pasaulis nudabintas daugybės spalvų ir jame surasti galime įvairių atspalvių. Tik klausimas, mielieji plunksnos broliai, kokių spalvų šiandien ieškome? Apsidarius žiniasklaidos srautuose ima krėsti šiurpas nuo kriminalų, skleidžiamo purvo, nuo nuolatinių problemų ir negerovių. Atrodo nieko gero pas mus nebevyksta, nes norint paskaityti gerą, įdomų straipsnį, kuris nebaugintų, o suteiktų teigiamos informacijos ir būtų naudingas, jau tenka gerai paieškoti. Ir jei situacija nesikeis, turbūt greitai šioms paieškoms pradėsime naudoti padidinamąjį stiklą.
Nesakau, kad reikia negvildenti problemų, nerašyti neigiamybių, bet gal reiktų apsidairyti aplink ir bent pabandyti surasti daugiau pozityvių, gražių dalykų. Tai nereiškia, kad reikia gyventi užsidėjus rožinius akinius, bet tai reiškia, kad jau laikas būtų nusiimti juodus. Bet kurioje situacijoje išsirinkus neigiamas detales ir jas išplėtojus, visa situacija ima atrodyti nepalanki. Tai slegia ir tuomet viską, kas aplink, imame matyti tarsi pro akinius su specialiais stiklais, nepraleidžiančiais jokios teigiamos informacijos. Ir tas ryškiai matoma šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Neigiama informacija sklinda iš visų pusių, o juk neigiami dalykai žmogaus pasąmonėje įsirašo tris kartus stipriau. Todėl nereikia stebėtis, kodėl visi pikti, paniurę, kodėl mano, kad gyvenimas blogas, kad viskas negerai…
Norisi šaukti, žmonės, atsimerkite! Negi nematote į ką virsta mūsų visuomenė? Juk mes, žiniasklaidos atstovai, formuojame žmonių nuomonę. Tiek daug aplink gražių dalykų, negi sunku apsidairyti ir juos skleisti? Liūdna, kad žiniasklaida verslu pavirto… Svarbiausia tapo skleisi kraupias, šiurpinančias žinias, kad kuo daugiau žmonių skaitytų, kad kuo daugiau pasisemtų negatyvo ir dar papasakotų būriui žmonių, nes juk tokios istorijos uždirba daugiausia!
Pasirodžius pasiūlymui žiniasklaidoje informaciją skelbti perpus: gerą ir blogą, jei atvirai nudžiugau… Pagalvojau: „Pagaliau, ačiū Dievui, kažkas susiprotėjo!“ Aišku, galbūt tai nėra pats geriausias variantas, bet kažką daryti jau yra būtina. Ir nors ši pataisa buvo atšaukta, labai tikiuosi, kad bent truputį atkreipė žurnalistų dėmesį.
Nors pasiūlius pataisą, kad teigiamos ir neigiamos informacijos srautai žiniasklaidoje užimtų tokią pačią dalį, didžioji dalis žurnalistų taip pradėjo aktyviai smerkti, protestuoti ir pan: „Nori mus paversti valdžios atstovais spaudoje, nors žurnalistikos paskirtis yra kelti, rodyti negeroves, būti visuomenės „sanitaru“, kad trūkumai būtų šalinami, piliečių problemos sprendžiamos“ – komentavo viena žinomų Klaipėdos žurnalisčių. Įsiskaitykite į kolegės parašymą, kokia jos teigimu yra žurnalistikos paskirtis? Jei žmogus apibūdindamas paskirtį įvardina tik problemas, negeroves ir trūkumus, tai savaime suprantama, kad daugiausia apie tai ir rašo. Ar mes jau patys esame taip įsisukę ir susikoncentravę ieškoti blogybių ir neigiamų dalykų, kad mintis, jog jų galėtų būti tik pusė taip šokiruoja? Jei jau visuomenė ir valdžia mato, kad neigiamos informacijos srautas per didelis, tai gal reiktų mums susivokti. Ir užuot rėkavus, kad pažeidžiama žiniasklaidos laisvė, pamąstyti, ar nepažeidžia pati žiniasklaida žmogaus teisių ir laisvių nuolat brukdama žmonėms neigiamybes?
Mane šiurpina mūsų profesijos atstovų abejingumas, nesuvokimas, kokią didžiulę įtaką jie daro visuomenei. Juk mes esame ketvirtoji valdžia. Mes darome įtaką žmonėms, jų gyvenimams. Būtent tą suvokdama pasirinkau žurnalistės kelią. Noriu padėti pamatyti žmonėms tai, ko jie nemato, pranešti apie tai, ko negirdėjo. Tačiau prisiimu atsakomybę, suprasdama, kad kiekvienas mano parašytas ar pasakytas žodis gali paveikti kito žmogaus gyvenimą. Ir labai raginu visus tą suprasti ir atsakingai rašyti, kurti, kalbėti… Pamatyti, kad aplink mus kasdien nutinka daugybė gerų ir gražių dalykų, kuriais galime pasidalinti su kitais. Tad kurkime gražesnę visuomenę, ieškokime gėrio, būkime žinių nešėjai, kurie dovanoja visuomenei ir geras žinias. Pradėkime nuo savęs ir paskui mus paseks visi kiti…
SOCIUMAS 
Parašykite komentarą