Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ po įtemptos kovos finalo serijoje dar kartą nugalėjo Marijampolės “Sūduva-Mantinga“

Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ užtikrintai pradėjo susitikimą ir galingai jį pabaigė. Taip galima apibūdinti vakar vykusias rungtynes Klaipėdoje. Uostamiesčio krepšininkai greitai susikrovę dviženklį, 18-os taškų pranašumą, trečiajame kėlinyje spėjo jį iššvaistyti, bet susikaupę ketvirtajame kėlinyje tiesiog dominavo ir varžovams įmetė 34 taškus, o finale iškovojo antrąją pergalę.

Rungtynės prasidėjo apylygiai, komandos apsikeitė keliais taikliais metimais, bet įpusėjus kėlinukui prabilo Klaipėdos komandos snaiperiai, o uostamiesčio krepšininkai ketvirtį užbaigė 16:4. „Nafta-Uni-Akvaservis“ buvo pasirengę savo varžovus „palaidoti” jau antrajame kėlinyje, kuomet susikrovė rekordinę 18-os taškų persvarą, bet vis dėlto čempionai nebūtų čempionais ir taip lengvai kapituliuoti nesirengė – prieš ilgąją pertrauką sumažino deficitą iki 12-os taškų.

Nuotr. K. Bakūno

Trečiasis kėlinys Klaipėdos krepšininkams buvo prasčiausias, kurį jie pralaimėjo 13-os taškų skirtumu (14:27). Uostamiesčio ekipa strigo suvalkiečių zoninėje gynyboje, o pastarieji pamažu tirpdė Klaipėdos komandos pranašumą. Po taiklaus Ryčio Juknevičiaus tritaškio trečiojo kėlinio paskutinėmis sekundėmis „Nafta-Uni-Akvaservis“ ekipos sirgaliai su nerimu laukė ketvirtojo kėlinio pradžios, nes iš turėtos 18-os taškų persvaros, Klaipėdos komandai neliko nieko. Vis dėlto, uraganinį puolimą demonstravę uostamiesčio krepšininkai ketvirtajame kėlinyje paliko savo varžovus už nugaros ir atgal nebesigręžiojo. Vedami savo kapitono, Viktoro Chodosovskio, kuris tik prieš kelias dienas pasveiko po plaučių uždegimo, klaipėdiškiai galingai užbaigė rungtynes ir serijoje iki 4 pergalių išsiveržė į priekį 2:0.

Pagrindinis Klaipėdos ekipos pergalės ingridientas ko gero buvo tritaškių pataikymas. Per visą sezoną metę 34% tikslumu, šios dienos rungtynėse tą darė beveik dvigubai -62%.

„Mes dabar laimime 2-0, bet nėra jokios Euforijos. Mes puikiai suprantame, kokia yra Marijampolės komanda. Gali vieną dieną prieš juos laimėti, o kitą – gauti 30 taškų. Reikia 100 proc. koncentracijos. Visi jų žaidėjai – aukšto lygio, superinė komanda, todėl darome, ką galime. Mums kol kas geriau sekasi, bet viskas gali apsiversti“, – sakė V. Chodosovskis, „Nafta-Uni-Akvaservis“ kapitonas.

Parengė: Rokas Misevičius

 

Kodėl santykiai kartais tampa „toksiškais“?

Santykių ekspertas daktaras John Gottman ir jo komanda Vašingtono universitete savo „meilės laboratorijoje“ beveik keturiasdešimt metų tyrinėjo daugiau kaip tris tūkstančius porų tarpusavio santykius. Daktaras teigia galintis 90% tikslumu nustatyti, ar pora liks kartu, ar vis dėlto pasuks skirtingais keliais. O jei peržvelgus Johno Gottmano idėjas pasirodys, jog jūsų santykiai – tikras košmaras, nenusivilkite. Jis teigia, jog galima „pataisyti“ net ir pačią prasčiausią padėtį, tereikia tik atkreipti dėmesį į pavojaus signalus ir imti keisti požiūrį į partnerį.

 

Kartais net patys nepajaučiame, kaip mūsų santykiai tampa „toksiškais“. Gottmano institutas išskiria keturias pagrindines santykių problemas, kurias jo komanda praminė „apokalipsės raiteliu“. Pirmoji iš jų:

„Tu visada kalbi tik apie save. Tu toks savanaudis“. Jeigu nuolat kritikuosite savo partnerį, jie ims jaustis taip, lyg jūs atakuojate jo charakterį ir pačią asmenybę, o tai gali priversti juos jaustis nepilnaverčiais, bei pažeisti pasitikėjimą savimi. Nuolat kritikuoti partnerį kur kas pavojingiau, nei ramiai paaiškinti, kas jums kelia nepasitenkinimą.

„Tu esi idiotas“. Būtent šie, arba kiti panašios reikšmės epitetai yra viena pagrindinių santykių klaidų. Kodėl kartais įžeidinėjame savo antrąją pusę? Pasak John Gottman, tai vyksta dėl nuolatinių negatyvių minčių apie savo partnerį. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tokius signalus kaip sarkazmas, pravardžiavimas, pamėgdžiojimas ir akių vartymas, kuomet jūs arba partneris bandote vienas kitam kažką pasakyti. Nors šie dalykai ir neatrodo žalingi, bei yra dažnai pasitaikantis reiškinys santykiuose, tačiau tai veda tik prie dar didesnių konfliktų.

„Tai tu kaltas/-a, kad mes visur vėluojame“. Jei vienas iš partnerių santykiuose jaučiasi nuolat atakuojamas, labai tikėtina, jog vieną dieną jo ilgai kauptos negatyvios emocijos taip pat išsilies. Tikriausiai ne vienas esame girdėję sakant, jog geriausia gynyba – puolimas. Anaiptol. Pirmiausia reikia nustoti už viską kaltinti tik partnerį. Galbūt verta apmąstyti, kuriose situacijose buvote kalti abu, arba nekaltas nė vienas?

Tylos režimas. Jeigu trys aukščiau įvardintų problemų sprendimai nepadeda, neatsiribokite nuo savo partnerio tylos siena. Jei abu imsite apsimetinėti nuolat užimtais, nusisuksite vienas nuo kito bei vengsite akistatos, norimų rezultatų nepasieksite, na, nebent padidinsite širdies pulsą iki daugiau kaip 100 dūžių per minutę ir jausitės psichologiškai sutriuškinti.

Ką daryti? Jei susiduriate bent su viena iš aukščiau išvardintų problemų, santykių ekspertas pataria atkreipti dėmesį į keturis šių problemų sprendimo būdus.

Guoskitės partneriui dėl santykių be kaltinimų. Kalbėdami apie santykių problemas bei apie savo jausmus, vietoje „tu nuolat kalbi apie save“, sakykite – „galbūt galime pakalbėti apie mano dieną?“

Pagarba. Stenkitės apie savo partnerį galvoti kuo pozityviau. Susitelkite į jo gerąsias savybes ir užuot kritikavę, pagirkite ir užuot išvadinę jį idiotu, tiesiog pasakykite – „didžiuojuosi, kaip tau pavyko išspręsti šią situaciją“. Taip paskatinsite partnerį jaustis pilnavertiškai.

Atsakomybė. Užuot kaltinę partnerį dėl to, jog, pavyzdžiui, pavėlavote į renginį, ar svarbų susitikimą, nepasitenkinimą galite išreikšti tiesiog pasakydami – „mums derėjo pasirinkti tinkamesnį laiką“. Svarbu suvokti, jog santykiuose dažniausiai kaltos būna abi pusės. Taip pat, jeigu ir nesutinkate su partneriu, suteikite jam galimybę paaiškinti ir išklausykite jį. Tai jūsų pareiga.

Savikontrolė. Jeigu nusprendėte partneriui atvirai išsakyti, kas jūsų netenkina, prieš tai bent 20 minučių skirkite savęs nuraminimui. Išeikite pasivaikščioti, paskaitykite knygą – tik tuomet grįžkite pas mylimąjį ir imkite kalbėtis. Nusiteikite su antrąja puse kalbėti ramiai bei apgalvokite, ką norite pasakyti, jog pokalbio metu neįvyktų nereikalingas emocijų protrūkis, kuris situaciją tik pablogins.

Parengė: Gintarė Remezaitė

 

Raudonu kilimu žengta į Kino pavasarį Klaipėdoje

„Nauji vėjai“ – tokiu šūkiu kovo 24 d. buvo atidarytas jau 22-asis tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ Klaipėdoje. Klaipėdos kino teatre „Forum Cinemas“ vykęs atidarymas pritraukė gausybę klaipėdiečių. Tarp jų buvo galima išvysti ir ne vieną žinomą veidą – Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską, aktorių bei muzikantą Adomą Stančiką ir kt.

Šiais metais „Kino pavasaryje“ bus parodyta 130 pilnametražių ir 70 trumpametražių filmų. Iš jų 22 galėsime išvysti Klaipėdoje.

Sveikinimo žodžiais pradėjusi vakarą, „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė, pabrėžė, jog labai simboliška, kad šįmet, 22-ojo festivalio metu, Klaipėdoje bus galima pamatyti 22 skirtingus filmus. Taip pat ji pripažįsta, kad tai yra patys geriausi festivalio filmai.

Pasak Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko, tie 22 filmai, kurie numatyti 22-ojo festivalio proga, tarsi 22 gilios, prasmingos, įspūdingos, užburiančios pavasario akimirkos, kurios įtrauks kiekvieną susidomėjusį kinu.

Pirmasis „Naujų vėjų“ į pajūrį atpūstas filmas – olandų režisieriaus Paulo Verhoeveno psichologinis trileris „Ji“. Šis filmas jau yra laimėjęs du „Auksinius gaublius“, buvo nominuotas „Oskarui“, o prancūzų kino kritikų išrinktas geriausiu šalies metų filmu.

Tradiciškai „Kino pavasaryje“ daug dėmesio skiriama ir lietuviškam kinui. Festivalyje numatyta net 16 lietuviškų premjerų. Tarp jų ypač laukiama režisieriaus Audriaus Stonio „Moteris ir Ledynas“. Be šio filmo pasirodys ir daugybė kitų talentingų ir perspektyvių Lietuvos kino kūrėjų.

Šiemetinis festivalis paįvairintas ir naujais technologiniais sprendimais – atnaujinta festivalio išmanioji mobilioji programėlė „Kino pavasaris“, kurią po seansų žiūrovai kviečiami parsisiųsti į savo išmaniuosius telefonus, o po to pabalsuoti už ką tik matytą filmą bei jį įvertinti. Tikimasi, kad tai padės apsispręsti būsimiems žiūrovams.

Festivalis pirmą kartą turi ir elektroninę parduotuvę. Joje galima įsigyti 2017 m. „Kino pavasario“ filmų kolekciją, kompanijos „8 To Go“ sukurtus džemperius ir marškinėlius, kompanijos „Gėda pelėda“ rankų darbo odines rankines ir aksesuarus su specialiu festivalio logotipu. Čia taip pat rasite specialiai festivaliui sukurtą, visame pasaulyje žinomo lietuvių menininko Karolio Strautnieko iliustraciją, kuri tapo šių meto festivalio plakatu.

Atidarymą savo kalba vainikavęs Klaipėdos meras V. Grubliauskas negailėjo pagyrų tiek „Kino pavasariui“, tiek savo miestui: „Aš neabejoju, kad per tuos metus, kai „Kino pavasaris“ kelia bures Klaipėdoje, užaugo jau visa karta arba bent nemenkas būrys klaipėdiečių, kuris sunkiai įsivaizduotų pavasarį be „Kino pavasario“. Be to, kur kitur „Kino pavasaris“ galėtų jaustis geriau, kalbant apie vėjus? Klaipėda ne tik jūros, bet ir vėjų miestas – gerųjų vėjų. Jeigu tik tuos vėjus moki pagauti, pakinkyti ir atsiduoti jų nešama kryptimi. Todėl neabejoju, jog „Kino pavasaris“ teisinga linkme orientuoja savo bures, nes Klaipėda niekada nestokos gero, kūrybiškai jaunatviško, energingo klaipėdietiško vėjo“.

Parengė: Gabrielė Ruočkutė

Erasmus+ programa pritraukė rekordinį dalyvių skaičių

Trisdešimtmetį švenčianti programa Erasmus+ savo gimtadienio proga sulaukė dovanos – rekordinio dalyvių skaičiaus. Kukli aukštųjų mokyklų studentams skirta judrumo programa tapo pavyzdine programa, kuria kasmet gali pasinaudoti beveik 300 000 aukštųjų mokyklų studentų.

Europos Komisija paskelbė naujus duomenis, iš kurių matyti, kad 2015 m. programa „Erasmus+“ 678 000 europiečių sudarė galimybę studijuoti, mokytis, dirbti ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Tai pats didžiausias skaičius per visus programos gyvavimo metus. Tais pačiais metais Europos Sąjunga į daugiau kaip 19 600 projektus, kuriuose dalyvavo 69 000 organizacijų, investavo 2,1 mlrd. EUR.

Programos geografinė apimtis išsiplėtė nuo 11 šalių 1987 m. iki 33 šalių šiuo metu (visos 28 ES šalys, taip pat Turkija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas).
Dabartinės 2014–2020 m. vykdomos programos „Erasmus+“ biudžetas yra 14,7 mlrd. EUR. Galimybę dalyvauti programoje bus suteikta daugiau kaip 4 mln. žmonių. Pagal šią programą taip pat remiami sporto srities, švietimo, mokymo ir jaunimo institucijų tarpvalstybinės partnerystės projektai ir veiksmai, kad būtų prisidedama prie sporto europinio matmens plėtotės ir kovojama su didžiausiomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis. Be to, pagal programos „Jean Monnet“ veiksmus skatinama su Europos integracija susijusių dalykų dėstymas ir mokslinė tiriamoji veikla.

Erasmus+ programa, tai ne tik puiki galimybė įgauti daugiau patirties, žinių, bet ir puikus būdas pažinti pasaulį iš arčiau, aplankyti užsienio šalis, susipažinti su kitomis kultūromis. Kaip sakė Tiboras Navracsicsius, už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys: „Jau tris dešimtmečius programa „Erasmus“ jaunimui leidžia pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, padeda jiems įgyti ypač svarbių įgūdžių, tarp jų – socialinių ir tarpkultūrinių, ir skatina aktyvų pilietiškumą. Programa padeda kurti žmonių tarpusavio ryšius, remia jų bendradarbiavimą ir taip atlieka kertinį vaidmenį, kad mūsų jaunimas turėtų daugiau galių kurti geresnę visuomenę. Tai solidarumas, kurio Europai dabar reikia labiau negu bet kada nors anksčiau. Noriu užtikrinti, kad ateityje pagal programą „Erasmus+“ būtų galima paremti dar daugiau pačių įvairiausių sluoksnių ir kilmės žmonių“.

2015 m. programa „Erasmus+“ išsiplėtė dar labiau – pirmą kartą aukštosioms mokykloms suteikta galimybė siųsti studentus ir darbuotojus į Europai nepriklausančias šalis ir atitinkamai priimti studentus bei darbuotojus iš tų šalių (galimybė suteikta daugiau kaip 28 000 žmonių). Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išlieka trimis pagrindinėmis siunčiančiausiomis šalimis, o daugiausia programos „Erasmus+“ dalyvių priima Ispanija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Dalyvių atsiliepimai patvirtina, kad pagal programą „Erasmus+“ užsienyje praleistas laikas nepraėjo veltui: 94 proc. dalyvių teigia, kad jie patobulino savo įgūdžius, o 80 proc. mano, kad jiems atsivėrė daugiau karjeros galimybių. Vienas iš trijų studentų, pagal programą „Erasmus+“ atvykusių į užsienį stažuotei, iš juos priimančių įmonių gauna darbo pasiūlymą. Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) „Erasmus“ studentas Jyrki Katainenas sakė: „Švietimas yra gyvybiškai svarbus, nes jis žmonėms suteikia žinių, gebėjimų, įgūdžių ir pajėgumų tinkamiausiai išnaudoti savo potencialą bei atsiveriančias galimybes. Judrumas išplečia mūsų akiratį ir padaro mus tvirtesnius. Programa „Erasmus“ gali suteikti ir viena, ir kita. Kadangi pats kadaise buvau „Erasmus“ studentas, visa tai patyriau tiesiogiai. Norėčiau paskatinti kitus studentus, ypač dėstytojus, mokytojus, su jaunimu dirbančius asmenis, profesinio mokymo įstaigose besimokančius asmenis taip pat pasinaudoti programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis“.

Programos trisdešimtmečio proga visoje Europoje bus organizuojama daugybė renginių sukakčiai paminėti. Lietuvoje artimiausiu metu numatyti šie „Erasmus+“ programos renginiai:

• 2017-03-20 – 2017-03-23 Mokymai atvykusiems Europos savanorių tarnybos savanoriams Trakuose.

Parengė: Eigilė Nainytė

 

 

Du zuikiai – vienu šūviu

Aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai yra kviečiami papildomai studijuoti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM) ir vienu metu įgyti dvi profesijas. Mokymų metu įgyta patirtis, išugdytos lyderio savybės ir praplėstas akiratis suteikia ne tik pranašumą siekiant karjeros, tačiau yra naudinga tiek civiliniame gyvenime, tiek pasirinkus kario kelią.

Trejus metus trunkančiuose kursuose dalyviai išmoksta naudingų pedagoginių, psichologijos žinių, dirbti komandoje ir jai vadovauti. Per asmeninę patirtį yra išugdomos lyderio savybės. Įgyjamos pirmosios medicininės pagalbos žinios, kurios neabejotinai pasitarnauja, kuomet ištinka nelaimė artimam žmogui ar tiesiog gatvės praeiviui. Kursų metu išmokstama valdyti ginklą. Be to, žmogus sustiprėja fiziškai, yra supažindinamas, kaip tobulinti kūną, kaip naudotis sporto baze. O įgytos topografijos žinios leidžia lengvai orientuotis nepažįstamose vietovėse ir praverčia bet kokioje kelionėje. Taip pat kursų metu susipažįstama su sprogstamaisiais užtaisais, mokomasi karo inžinerijos, taktikos, rikiuotės, dirbti su radijo stotimis, karinio vadovavimo, karo meno istorijos ir kitų tarnybos disciplinų.

„Šiuose mokymuose kiekvienas asmeniškai turi galimybę nugalėti savo baimes ir stiprėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tai puiki galimybė tobulėti ir išmokti daugelio dalykų, kurių civiliniame gyvenime dažniausiai nepabandytum. Kursuose susipažįstame su nuostabiais žmonėmis. Tiek instruktorių, tiek kitų mokymų dalyvių, iš kurių galima gauti įvairios patirties, nes į kursus susirenka asmenys iš labai skirtingų specialybių. Didžiausia nauda, kad tai puiki galimybė kursus suderinti su darbu ar mokslais ir per tris metus įgyti karininko laipsnį.“ – įspūdžiais dalinasi JKVM dalyvė Rūta Valavičiūtė.

Rugsėjo-gruodžio ir vasario-gegužės mėnesiais po du savaitgalius per mėnesį mokomasi karybos teorijos, kuri pritaikoma lauko pratybose, trunkančiose vidutiniškai dvi savaites vasaros atostogų metu. Tad mokytis JKVM sudaryta galimybė visiems studijuojantiems. Sausio ir birželio mėnesiais, kuomet aukštųjų mokyklų studentai laiko sesijas, JKVM kursai nevyksta. Jokių diplominių darbų šiuose mokymuose rašyti nereikia. Galutinis kursų vertinimas susideda iš dviejų savaičių trukmės lauko taktikos pratybų, per kurias vertinami praktiniai dalyvių kariniai bei vadovavimo įgūdžiai. Taip pat trečio kurso pabaigoje vyksta kvalifikacinis egzaminas. Sėkmingai išlaikę šį egzaminą klausytojai gauna rezervo būrio vado kvalifikaciją ir atsargos leitenanto laipsnį.

„Smagiausios akimirkos būna vasaros pratybų metu. Tuomet gali geriau pažinti savo tarnybos draugus. Šiame mokymų etape daugiausia atsakomybės suteikiama patiems kariams, o instruktoriai daugiau atlieka prižiūrėtojų funkciją, tad visos tau pavestos užduotys ir treniruotės priklauso tik nuo tavo noro ir galimybių. JKVM klausytojai labai motyvuoti. Tarkim, gavę paprastą žvalgybos užduotį, paverčiame ją tikra infiltracijos misija už priešo linijos, užmaskuodami savo buvimo pėdsakus. Labai įdomus yra ir žvalgų sekimas bei sulaikymas. Net nepajunti, kaip pradedi naudoti dar tik prieš kelias dienas įgytas prijudėjimo ir taktikos žinias, „priešo“ karių sulaikymą bei apklausą“, – pasakojo JKVM dalyvis Paulius Belikis.

JKVM laukiami tiek vaikinai, tiek merginos, kurių, beje, pastaraisiais metais kursuose susirenka apylygiai. Taip pat svarbu akcentuoti, kad išankstinis fizinis pasiruošimas tikrai nebūtinas. „Daug kas galvoja, kad į kariuomenę atėjus reikia jau būti tam fiziškai pasiruošus. Nereikia. Atėję į kariuomenę jaunuoliai pabėgioja, pasportuoja ir per porą-trejetą mėnesių sustiprėja. Normatyvai nėra baisūs. Ir tikrai niekas atėjus nereikalauja, kad jaunuoliai būtų „rembo“ ar „švarcnegeriai“. Nieko panašaus. Ilgainiui visi sustiprėja ir pasiekia tiek, kiek jie gali pasiekti. Ir sportas jau nebesudaro jokių problemų.“ – teigia Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotojas vyresnysis seržantas Andrejus Fedijus.

Visi kalbinti JKVM dalyviai vienareikšmiškai teigia, kad šie mokymai pakeitė į gerą ir jų civilinį gyvenimą. „Pavyzdžiui, kai tapau automobilio avarijos liudininku, įgauta patirtis, per paskaitas ir pirmosios medicinos pagalbos užsiėmimus, leido nepasimesti situacijoje ir padėti nukentėjusiajam nusiraminti ir suteikti jam pagalbą iki tol, kol atvyks medikai.“ – savo ryškiausiu prisiminimu dalijosi P.Belikis.

Tuo tarpu, mokymų dalyvis Ignas Gaižiūnas vardijo kitus tarnybos privalumus: „Mokymuose patobulėjo mano gebėjimas atidžiau klausytis kitų žmonių bei dirbti komandoje. Atsirado nuolatinė budrumo būsena, kuomet beveik niekas neužklumpa netikėtai. Dabar yra daug lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis. Taip pat teko susipažinti su įvairiais JKVM žmonėmis, kurie turi skirtingas žinias, patirtis ir pasaulio suvokimą. Tai yra nuostabi galimybė išmokti ne tik karo dalykų ir išgyvenimo įgūdžių, bet ir mokytis iš savo tarnybos draugų, plėsti akiratį ir suvokimo ribas.“

Jaunuoliams, kurie dar svarsto, I.Gaižiūnas siūlo apžvelgti šiandieninę politinė situaciją aplink mus ir nepamiršti sau atsakyti į klausimą: „O kas, jeigu…?“ Anot pašnekovo, galvojimas apie tai pažadina dar daugiau klausimų, susijusių ne tik su kariuomene, tarnyba, bet ir paties šeimos saugumu konflikto atveju. „Tarnyba, mano supratimu, vienas geriausių atsakymų.“ – teigė I.Gaižiūnas.

JKVM metu visiems dalyviams suteikiamas privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių statusas ir tokiam statusui numatytos socialinės garantijos bei aprūpinimas: dalyviai aprūpinami karine apranga ir amunicija, mokama nustatyto dydžio maitinimo išlaidų kompensacija (arba aprūpinama maistu), numatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir kt.

Pirmais mokymų metais dalyviai rengiami būti eiliniais kariais, antraisiais – skyriaus vadais (seržantais), trečiaisiais – būrio vadais (karininkais). Po šių, tris metus trunkančių kursų, yra užskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba. Jaunuoliai pabaigę šiuos mokymus nebebus kviečiami 9 mėnesiams į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (į ją šaukiami vaikinai nuo 19 iki 26 metų).

Registracija į šiuos mokymus jau prasidėjo ir vyks iki rugsėjo 30 dienos. Į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM) gali registruotis 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, kurie nėra teisti už tyčinius nusikaltimus ir pagal sveikatos būklę tinka atlikti karo tarnybą.

Šias metais jaunuoliai gali pretenduoti į tris skirtingas mokymų programas: pėstininko būrio vado, karo medicinos gydytojo ir laivo kovinės dalies vado. Į pėstininkų būrio vado kursą planuojama priimti 150 dalyvių, į karo medicinos gydytojo ir laivo kovinės dalies vado – po 20. Pėstininkų būrio vado kursai organizuojami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, karo medicinos gydytojo – tik Kaune, laivo kovinės dalies vado – tik Klaipėdoje.

Pabaigus šiuos mokymus galima pasirinkti profesinę karo tarnybą. Tai darbas prestižinėje tarnyboje su visomis socialinėmis garantijomis, konkurencingu darbo užmokesčiu (po šių kursų pradėjus karo tarnybą jau pirmais metais iškart gaunamas apie 700 eur darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius), taip pat suteikiamos galimybės mokytis, tobulinti įgūdžius mokymuose Lietuvoje ir užsienyje, kilti karjeros laipsniais. Kariuomenėje karjera planuojama individualiai. Dauguma karinių specialybių yra analogiškos civilinėms: IT specialistai, medikai, teisininkai, mechanikai, vairuotojai ir kt.

Kita alternatyva pabaigus, pasirinkti kario savanorio tarnybą. Čia užsiėmimai vyksta 1-2 per mėnesį savaitgaliais, už kuriuos dalyviams mokamas atlygis pagal karinį laipsnį arba pagal jų vidutinį darbo užmokestį. Šią tarnybą gali atlikti visi norintieji, neatsitraukiant nuo savo įprastų darbų.

Daugiau informacijos apie JKVM ieškokite www.karys.lt arba teiraukitės telefonu 8-800-12340.

Parengė: Rita Skirpstaitė
Nuotraukos: iš JKVM archyvo.