Erasmus+ programa pritraukė rekordinį dalyvių skaičių

Trisdešimtmetį švenčianti programa Erasmus+ savo gimtadienio proga sulaukė dovanos – rekordinio dalyvių skaičiaus. Kukli aukštųjų mokyklų studentams skirta judrumo programa tapo pavyzdine programa, kuria kasmet gali pasinaudoti beveik 300 000 aukštųjų mokyklų studentų.

Europos Komisija paskelbė naujus duomenis, iš kurių matyti, kad 2015 m. programa „Erasmus+“ 678 000 europiečių sudarė galimybę studijuoti, mokytis, dirbti ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Tai pats didžiausias skaičius per visus programos gyvavimo metus. Tais pačiais metais Europos Sąjunga į daugiau kaip 19 600 projektus, kuriuose dalyvavo 69 000 organizacijų, investavo 2,1 mlrd. EUR.

Programos geografinė apimtis išsiplėtė nuo 11 šalių 1987 m. iki 33 šalių šiuo metu (visos 28 ES šalys, taip pat Turkija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas).
Dabartinės 2014–2020 m. vykdomos programos „Erasmus+“ biudžetas yra 14,7 mlrd. EUR. Galimybę dalyvauti programoje bus suteikta daugiau kaip 4 mln. žmonių. Pagal šią programą taip pat remiami sporto srities, švietimo, mokymo ir jaunimo institucijų tarpvalstybinės partnerystės projektai ir veiksmai, kad būtų prisidedama prie sporto europinio matmens plėtotės ir kovojama su didžiausiomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis. Be to, pagal programos „Jean Monnet“ veiksmus skatinama su Europos integracija susijusių dalykų dėstymas ir mokslinė tiriamoji veikla.

Erasmus+ programa, tai ne tik puiki galimybė įgauti daugiau patirties, žinių, bet ir puikus būdas pažinti pasaulį iš arčiau, aplankyti užsienio šalis, susipažinti su kitomis kultūromis. Kaip sakė Tiboras Navracsicsius, už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys: „Jau tris dešimtmečius programa „Erasmus“ jaunimui leidžia pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, padeda jiems įgyti ypač svarbių įgūdžių, tarp jų – socialinių ir tarpkultūrinių, ir skatina aktyvų pilietiškumą. Programa padeda kurti žmonių tarpusavio ryšius, remia jų bendradarbiavimą ir taip atlieka kertinį vaidmenį, kad mūsų jaunimas turėtų daugiau galių kurti geresnę visuomenę. Tai solidarumas, kurio Europai dabar reikia labiau negu bet kada nors anksčiau. Noriu užtikrinti, kad ateityje pagal programą „Erasmus+“ būtų galima paremti dar daugiau pačių įvairiausių sluoksnių ir kilmės žmonių“.

2015 m. programa „Erasmus+“ išsiplėtė dar labiau – pirmą kartą aukštosioms mokykloms suteikta galimybė siųsti studentus ir darbuotojus į Europai nepriklausančias šalis ir atitinkamai priimti studentus bei darbuotojus iš tų šalių (galimybė suteikta daugiau kaip 28 000 žmonių). Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išlieka trimis pagrindinėmis siunčiančiausiomis šalimis, o daugiausia programos „Erasmus+“ dalyvių priima Ispanija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Dalyvių atsiliepimai patvirtina, kad pagal programą „Erasmus+“ užsienyje praleistas laikas nepraėjo veltui: 94 proc. dalyvių teigia, kad jie patobulino savo įgūdžius, o 80 proc. mano, kad jiems atsivėrė daugiau karjeros galimybių. Vienas iš trijų studentų, pagal programą „Erasmus+“ atvykusių į užsienį stažuotei, iš juos priimančių įmonių gauna darbo pasiūlymą. Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) „Erasmus“ studentas Jyrki Katainenas sakė: „Švietimas yra gyvybiškai svarbus, nes jis žmonėms suteikia žinių, gebėjimų, įgūdžių ir pajėgumų tinkamiausiai išnaudoti savo potencialą bei atsiveriančias galimybes. Judrumas išplečia mūsų akiratį ir padaro mus tvirtesnius. Programa „Erasmus“ gali suteikti ir viena, ir kita. Kadangi pats kadaise buvau „Erasmus“ studentas, visa tai patyriau tiesiogiai. Norėčiau paskatinti kitus studentus, ypač dėstytojus, mokytojus, su jaunimu dirbančius asmenis, profesinio mokymo įstaigose besimokančius asmenis taip pat pasinaudoti programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis“.

Programos trisdešimtmečio proga visoje Europoje bus organizuojama daugybė renginių sukakčiai paminėti. Lietuvoje artimiausiu metu numatyti šie „Erasmus+“ programos renginiai:

• 2017-03-20 – 2017-03-23 Mokymai atvykusiems Europos savanorių tarnybos savanoriams Trakuose.

Parengė: Eigilė Nainytė

 

 

Jaunimo organizacijos Klaipėdoje. Ką jos veikia mūsų labui?

Klaipėdoje veikia daugiau kaip 20 jaunimo ar su jaunimu dirbančių organizacijų. Narystė jaunimo organizacijose – tai galimybė pradėti tiesti savarankiško gyvenimo kelią ir susikurti socialinį kapitalą.

Jaunimo organizacijos nuolat veikia įgyvendindamos įvairius projektus bei socialines akcijas. Vykdydami šią veiklą, jauni žmonės gali ugdyti savo stipriąsias savybes, semtis patirties iš autoritetingų žmonių ir įgyti profesinių įgūdžių.

Reportažo autorė: Aistė Stalmokaitė. TV reportažas parengtas paskaitai „Reporterio darbas žiniasklaidoje“.

 

Klaipėdiečiai robotų sumo varžybose turi ambicijų tapti pasaulio čempionais

Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai išvyksta į robotų sumo rungtynes Robot Sumo Tournament 2016 Japonijoje. Jeigu sportininkui aukščiausias pasiekimas yra sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, tai robotų entuziastams svarbiausios yra šios varžybos. Praėjusiais metais patekę į varžybų ketvirtfinalinį, šiemet klaipėdiečiai tikisi pasirodyti dar geriau ir neslepia ambicijų tapti pasaulio čempionais. Apie beveik 10-metį gyvuojantį robotikos klubą kalbamės su klubo vadovu Oleg Lian.

Papasakok, apie klubo įsikūrimą. Kaip pats jame atsiradai?

2007 metais klubą įkūrė Vitalijus Rodnovas, buvęs Klaipėdos universiteto studentas. Dabar Vitalijus gyvena Anglijoje. Jis buvo mūsų mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius robotikos pasaulyje ir atvedęs mus iki aukščiausio pasaulinio lygio varžybų. Dar studijuojant pirmame kurse, profesorė daktarė Eleonora Guseinovienė pastebėjo mane, kaip gabų studentą, ir pasiūlė ateiti į robotiką. Patiko. Pradėjau konstruoti robotus. Taip nuo pirmo kurso ir sėdžiu šioje laboratorijoje.

Jaučiuosi pasirinkęs tinkamą profesiją. Nuotr. Robotikos klubo archyvo. 

Dabar esu robotikos klubo vadovas. Įkūrėme VšĮ „Klaipėdos robotikos klubas“. Gavome universiteto rektoriaus leidimą naudotis patalpomis. Atstovaujame Klaipėdos universitetui ir garsiname jo vardą Lietuvoje ir užsienyje.

Kiek Jūsų klubas vienija žmonių?

Skaičius nuolat svyruoja, bandome įtraukti besimokančius studentus. Surenkame studentų grupę, nuvežame į vieną renginį. Kas užsikabina – pasilieka. Buvo grupė studentų, kurie sukonstravo schematinius robotus. Jie keletą metų važinėjo su mumis į važybas ir renginius. Tačiau vėliau studentai įstojo į magistartūrą, pradėjo dirbti. Lieka tik vienetai. Dabar kartu su manim dirba Martynas, Augustas ir Tomas – tai nuolatiniai klubo nariai.

Neseniai vykusiose varžybose Taline KU robotistai parsivežė atnros vietos prizą. Nuotr. Robotikos klubo archyvo. 

Kokie didžiausi Jūsų pasiekimai?

Vien dalyvavimas varžybose, Japonijoje jau yra didžiulis pasiekimas. Ten patekti nėra taip paprasta. Tai tarptautinis robotų sumo turnyras, į kurį susirenka čempionai. Dalyviai tam tikrose varžybose jau turi būti laimėję prizines vietas, kad galėtų dalyvauti šiame turnyre. Ten silpnų robotų nebūna – visi čempionai. Šiose varžybose galima iškovoti pasaulio čempiono vardą.

Su kokiais projektais dirbate dabar?

Tai yra 3 kg sveriantis sumo robotas, jau trečia jo versija. Tai mūsų bandymų, sėkmių ir nesėkmių patirtis, privalumų ir trūkumų analizavimas. Neseniai su juo grįžome iš Taline vykusių varžybų „Robotex 2016“, kur užėmėme antrąją vietą. Tai antras pagal dydį robotų renginys Europoje. Su tuo pačiu robotu dalyvausime ir Japonijoje. Dirbu su juo nuo rugsėjo mėnesio, kiekvieną vakarą po darbo. Tenka ilgai pavakaroti. Prieš varžybas Japonijoje net atostogas pasiėmiau. Todėl dabar čia praleidžiu visą dieną.

Kitas mūsų naujausias projektas – važiuojanti sofa. Supirkome 100 kg utilizuotų nešiojamų kompiuterių baterijų. Dalis tų baterijų būna sveikos. Mes atgaiviname, pakrauname, patikriname talpas. Sumontuosime jas ir turėsime važiuojančią sofą. Užsidėsime Klaipėdos universiteto logotipą ir važinėsime (juokiasi). Tai daugiau reprezentacinis projektas.

Kas finansuoja Jūsų veiklą, dalyvavimą varžybose?

Prašome paramos iš didelių korporacijų. Mus paremia ne tik pinigais, bet ir detalėmis. Esame dėkingi entuziastingiems įmonių direktoriams. Nėra lengva įtikinti verslą remti robotikos projektus. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai dabar yra vieni stipriausi pasaulyje, nes turi didelį finansavimą. Japonijoje mums yra finansuojamas apgyvendinimas viešbutyje su pusryčiais, atvežimas iš oro uosto. Čia dalyvių privilegija. Vien už dalyvavimą dalyviai gauna 400 eurų premiją. Iš įvairių varžybų esame parsivežę prizų – brangių įrankių.

Oleg Lian prisideda prie elektrinio autobuso kūrimo. Nuotr. Robotikos klubo archyvo. 

Kas tau yra robotika? Kokia robotikos nauda studentui?

Robotika yra mano hobis, kuriam atiduodu visą laisvalaikį. Man tai patinka. Roboto gaminimas suteikia žmogui inžinerinį lavinimą. Jis gaminamas nuo nulio: reikia suprojektuoti korpusą, statines ir dinamines jėgas, pasirinkti variklius, sensorius, valdiklius, užprogramuoti. Vienu žodžiu tai būtų galima pavadinti mechatronika. Kai darbdaviui pasakai, kad gamini robotus, jis žiūri į tave kitaip – nesi tik nepatyręs, ką tik studijas baigęs studentas.

Klaipėdos universitete baigei elektros inžinerijos bakalauro studijas. Apsigynei pramonės elektros įrangos ir automatikos magistro laipsnį. Ar tau pavyko susirasti darbą pagal specialybę?

Dirbu UAB „Elektrinio transporto sistemos“, kuri netolimoje ateityje planuoja gaminti elektrinius autobusus. Dirbu to autobuso elektrinių sistemų inžinieriumi, projektuoju visas jo galių sistemas ir valdymą. Taigi galima sakyti, kad dirbu pagal specialybę.

Kodėl pasirinkai inžinerines studijas?

Studijas rinkausi pagal tai, ką mokėjau geriausiai – chemiją, fiziką. Mano abu tėvai studijavo elektrą. Nusprendžiau pasikliauti genais. Ir neapsirikau. Studijuoti labai patiko. Esu patenkintas ir tuo, kad studijas pasirinkau būtent Klaipėdos Universitete. Čia mažesnės grupės, kiekvienas studentas gauna daugiau dėmesio. Manau, kad jeigu studentas gabus ir rimtai domisi tuo, ką studijuoja, save gali atrasti visur. Svarbu žinoti, ko nori ir ko sieki.

Parengė Vilma Kojelienė, SNMK16P

Get involved – it’s easy

What do 20 young students from Poland, Lithuania have in common? The answer is – the project Get involved it`s easy!

The project turned out to be a true discovery, we attended places and met people which were unknown even to the Polish students! Apart from learning about the already exciting projects we had a chance to think of a project of our own. In the city center of Dabrowa Gornicza, which is the city our University is located, there is an old production plant, which has rooms empty from furniture but full of potential.

All of the above is of particular interest for us, as all of the participants have some experience in the field of social activities, among which: giving lectures to kids, educating the youth, organising events aiming to raise the awareness of local citizens, helping seniors and disabled people.

In the project`s framework the participants met Piotr Drygała – social activist and innovator head of NGO and Civic Activity Department (Town Hall in Dabrowa Gornicza). Piotr kindly answered our questions about participatory budget, gave us a chance to visit the Local Activity Centre and meet with the team for cooperation considering NGO in Dabrowa Gornicza.

Furthermore, other education and integration events took place: visit to Silesian Museum of History, Bowling Tournament, Evening of Traditional Polish cuisine, Blog writing workshops with the participation of experts in the IT field, Integration workshop and Project Team-Building.

We believe that projects like “Get involved it`s easy!“ founded by the Polish-Lithuanian Youth Exchange Fund are essential for improving the quality of life not only in the region, but also in global politics. Everybody matters.

Jaunas, vadinasi – inovatyvus

Studentai, dalyvaudami projekte „Get involved – it‘s easy“ Lenkijoje, turėjo galimybę ne tik sulaužyti kalbos berjerus, susipažinti ir labiau įsigilinti į lenkų kultūrą, bet pasidalinti savo jaunatviškomis mintimis su projekte dalyvavusiais studentais. 
Studentai iš Lietuvos dalinosi savo įspūdžiais ir atskleidė, kas jiem paliko daugiausiai prisiminimų. „Visos veiklos buvo naudingos ir įdomios, bet labiausiai patiko ta, kurioje galėjome leisti atsiskleisti savo vaizduotei, inovatyvioms jaunatviškoms idėjoms“, – šnekėjo iš projekto grįžę studentai.

Viena iš užduočių – pasiūlyti idėjas, kaip inovatyviai panaudoti buvusį angliakasybos pastatą. 

„Kūrėme bendrą projektą, kurio pagrindinė mintis buvo pasiūlyti, kaip būtų galima išnaudoti Dąbrowa Górniczos mieste esančias labai senas, buvusias angliakasių gamyklos patalpas ir kaip jas pritaikyti ne tik gyventojams, bet ir miesto svečiams“. Apie šias patalpas studentai jau buvo girdėję iš pačių Dąbrowa Górniczos jaunuolių pasakojimų. Vienos dienos popietę projekto dalyviai buvo nukeliavę apžiūrėti šio pastato.

Klaipėdos universiteto studenčių projektas susilaukė daugiausia dėmesio.

Užduoties dieną studentai turėjo valandą ne tik sudaryti darbo komandą, bet vizualiai ir teoriškai sukurti projektą, kuris kiek vėliau buvo pristatomas ir kitoms komandoms. Viena studentų grupelė siūlė patalpas išnaudoti sukuriant studentų erdves, kurios būtų skirtos ne tik vietiniams, bet ir kitų šalių studentams. Jose būtų galima dalintis patirtimi, susipažinti, rengti įvairias konferencijas, pasibūvimus ir pan. Kiti siūlė įrengti pramogų kompleksą, kuriame būtų įvairaus pobūdžio pramogos: boulingas, kinas, kartingai ir kitokie užsiėmimai.

O merginų komandos iš Lietuvos pasiūlytas projektas sulaukė didžiausio susidomėjimo. Penkios studentės pasiūlė buvusias patalpas sulyginti su žeme, o atstačius jas įrengti „Savęs ugdymo“ centrą. Jame žmonės galėtų užsiimti įvairia, jiem aktualia veikla. Patalpose veiktų įstaiga, padentanti žmonėms, kovojanties su įvairiomis priklausomybėmis, taip pat vaikų laisvalaikio centas, būreliai, šeimos krizių centras ir daug kitų įstaigų, kuriose kiekvienas galėtų atrasti tai, ko jam reikia, tai kas jį įkvėptų gyventi ir judėti pirmyn.

Tarptautiniai projektai yra puiki galimybė susirasti draugų ir pasisemti naudingos patirties. 

Merginų idėja susilaukė daug gerų idėjų ir pagyrų. Studentės pasakojo ,kad norėtų, kad šis projektaskada nors būtų įgyvendintas ir šypsodamasis sakė, kad norėtų, kad jei toks centras įsikurtų, kad jų vardai būtų užpatentuoti, ar bent jau dominuotų centro įkūrimo istorijoje.
Darbas komandose leido suprasti, kaip vyksta tarpusavio komunikacija, kaip priimami bendri sprendimai, kaip randami kompromisai taip skirtingų nuomonių. Projekto nauda neįkainojama – ne tik užmegzti ryšiai, įgyti nauji draugai, bet ir gauta patirtis iš vykdomų užduočių. Studentai atskleidė, kad jie ketina rašyti projektą ir jei jiems pavyktų laimėti – Lenkijos studentus tikrai pasikviestų į svečius.

Parengė: Iveta Terechova Žurnalistikos programos III kurso studentė.