Į paskaitas ne tik autobusu ar automobiliu, bet ir dviračiu!

Studentai kasdien renkasi, kokiu būdu vykti į paskaitas – ar automobiliu ir garsiai klausyti muzikos, ar eiti pėstute, svajoti ir žvalgytis aplink. O gal važiuoti viešuoju transportu ir stebėti žmones. Arba dviračiu lenktyniauti pačiam su savimi, galvoti, jog šiandien atvažiuosi greičiau, nei vakar… Klaipėdos universiteto studentai pasakoja, kaip vyksta į universitetą.

Viešasis transportas – pigus variantas

„Dažniausiai į paskaitas vykstu autobusu. Kartais važiuoju ir automobiliu, jei pakeliui paveža kas nors iš draugų,“ – pasakojo Simona, III kurso Jūrų transporto logistikos technologijos studentė. Ji viešuoju transportu važinėja nuo studijų pradžios. Susisiekimas merginai patogus, o kelionė autobusu trunka apie 20-25 minutes. Simona teigia, kad išlaidos transportui mažos. Studentiškas bilietas mėnesiui kainuoja apie 5 eurus. Kitų keliavimo būdų mergina nesirenka: „Pėstute į paskaitas neinu, nes fakultetas toli, o dviračiu važiuoti būna per šalta,“ – pasakojo mergina. Studentė pridūrė, kad kartais šaltį ir lietų tenka kentėti važiuojant autobusu, ypač laukiant stotelėje.

Greičiausiai – dviračiu

III kurso Istorijos studentas Julius nuo pirmojo kurso į paskaitas keliauja dviračiu. Dažnas stebisi, tačiau vaikinui tai nė motais, Juliaus neatbaido net šaltos žiemos: „Važinėju ir žiemos periodu, tikiuosi, jog ši žiema bus tokia pati kukli, kaip ir praeitais metais.“ Vaikinas teigia, kad tai greičiausias ir naudingiausias būdas vykti į paskaitas: „Dviračiu į paskaitas atvažiuoju greičiau, nei autobusu ar automobiliu, ypač piko metu. Vykusioje akcijoje „Diena be automobilio“ buvo praktiškai įrodyta, kad mieste greičiausia transporto priemonė – dviratis. Be to, važiuodamas dviračiu prasibudinu ir pasimankštinu.“ Studentui važiuojant į paskaitas tenka įveikti 10 km, tai jam pavyksta per 30-35 minutes.

Pasak Juliaus, prasidėjus žvarbiems orams, reikia pasirūpinti apranga: „Rytais jau šalta, todėl važiuoju su pirštinėmis, skarėle ar kepure, kai didesnis vėjas.“ Studentas pridūrė, kad įvairūs potyriai, gražūs vaizdiniai važiuojant dviračiu bei žmonės, propaguojantys sveiką gyvenseną, labai motyvuoja. „Praėjusią vasarą nuomavau dviračius. Mačiau įvairaus amžiaus sportuojančius žmones, palaikančius sveiką gyvenseną net per lietų! Su šypsena stebėdavau, kaip tėvas atkakliai ir kantriai mokino mažą vaiką važiuoti dviračiu. Ateidavo ir garbaus amžiaus porų, kurios pasakodavo, kad paskutinį kartą dviračiu važiavo prieš 20-30 metų ir norėdavo šį malonumą prisiminti iš naujo.“

Ketvirti metai tik automobiliu

„Į paskaitas važinėju automobiliu, dar nėra buvę dienos, kad atvykčiau į universitetą kita transporto priemone“, – pasakojo IV kurso žurnalistikos studentė Daumantė. Studentė pasakojo, kad gyvena netoli universiteto, tačiau renkasi automobilį, nes susisiekimas nepatogus ir dažniausiai po paskaitų nevažiuoja namo: „Po paskaitų dažnai turiu įvairiausių reikalų mieste. Nors universitetas visai čia pat, užtrunku tik apie 10 minučių, susisiekimas viešuoju transportu – man nepatogus.“ Studentė niekada nebuvo susimąsčiusi, kiek išleidžia važiuodama į paskaitas, nes automobilis skirtas ne tik važinėti į paskaitas, bet laisvalaikiui ir įvairiems darbams atlikti.

Parengė – Emilija Masnikaitė, ketvirto kurso Žurnalistikos proramos studentė

Baigiau mokyklą. Kas toliau?

Mokyklos baigimo džiaugsmą moksleiviams dažnai apkartina klausimas – o ką veiksiu toliau? Neramiai jaučiasi ir tėvai. Sunku apsispręsti, kai aplink viskas sparčiai keičiasi, tiek dalykų, kurie priverčia dvejoti. Tėvai bando įpiršti tai, kas, jų nuomone, leis pakankamai užsidirbti, draugai vilioja stoti kartu, kad nereikėtų išsiskirti, o aplink sukasi informacija, kas šiuo metu madingiausia. Darbo patirties trūkumas bei savęs neatradimas priverčia griebtis bet ko. Kas galėtų padėti išvengti, tokio elgesio?

Klaipėdoje veikiantis Jaunimo darbo centras pasimetusiam jaunimui siūlo pagalbą, informaciją, konsultacijas bei padeda pasirinkti. Pakalbinome Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėją Paulių Martinkėną. Pasak jo, abiturientai mielai kreipiasi į Jaunimo darbo centrą ieškodami sezoninio darbo vasarai. Moksleivių bei studentų registracija nėra „privaloma“, jie nėra formaliai skaičiuojami, tačiau per vasaros sezoną, abiturientų kreipiasi per šimtą.

Martinkėnas įvardijo priežastis, kodėl sunku įsidarbinti neturinčiam patirties. Jis teigė, jog viskas priklauso nuo amžiaus grupės. Moksleiviams iki 18 m. galioja tam tikri teisiniai apribojimai, vienas iš pavyzdžių – nepilnamečiai negali dirbti su alkoholiniais gėrimais, vadinasi, didelė sezoninio paslaugų sektoriaus darbo vietų dalis atkrinta. Asmuo, kuriam yra 18 metų, turi didesnes galimybes įsidarbinti sezoninėse darbo vietose, ypač Palangoje ir kituose kurortuose. Asmenų, kurie yra vyresni nei 18 m., tačiau nestudijuoja ir neturi kvalifikacijos, bet ieško nuolatinės darbo vietos, pagrindinė kliūtis – kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumas. Įstaigos vedėjas taip pat pabrėžė neadekvačius jaunimo lūkesčius darbdavio atžvilgiu – siekiama neproporcingai didelio darbo atlygio.

Paklausus, kokią pagalbą suteikia ,,Jaunimo darbo centras“ neturintiems patirties ir ieškantiems darbo, jis atsakė, jog priklauso nuo amžiaus grupės. Pasak P. Martinkėno, nepilnamečiai yra supažindinami su laisvomis darbo vietomis, paklausiomis darbo rinkoje profesijomis, organizuojami profesijos pasirinkimo renginiai, žaidimai. Studentai kviečiami dirbti vasaros sezoninius darbus. Tuo tarpu absolventai, gavę nedirbančio ir darbo ieškančio, bedarbio statusą – dalyvauja įvairiose renginiuose, kuriuose yra skatinamas verslumas, mokoma sėkmingo pokalbio su darbdaviu bei nurodomi darbo paieškos ypatumai. Beveik visada renginiuose dalyvauja įvairūs socialiniai partneriai – švietimo, verslo, valstybės institucijų ir net užsienio šalių atstovai. P. Martinkėnas minėjo, jog šiuo metu prasidėjo Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Atrask save“, kurio tikslas nedirbančius jaunus asmenis grąžinti į švietimo sistemą ar padėti surasti tinkamą darbo vietą.

Pasidomėjome kiek apytiksliai jaunuolių atėję į Jaunimo darbo centrą sėkmingai įsidarbina. Vedėjas priminė, kad moksleivių bei studentų registracija nėra privaloma, todėl tikslios statistikos nėra. Pasak Pauliaus, specialistai pastebi, jog įsidarbina dauguma. Tuo tarpu jaunus asmenis, galinčius pretenduoti į bedarbio statusą, registruoja Klaipėdos teritorinė Darbo birža Klaipėdos Klientų aptarnavimo skyrius.

Paprašėme P. Martinkėno duoti patarimų, kaip neturinčiam darbo patirties jaunuoliui padidinti savo galimybes įsidarbinti. Jis pasiūlė įgyti darbinės patirties dirbant vasaros atostogų metu, bandyti derinti darbą su studijomis, prioritetą teikiant išsilavinimo įgijimui, arba eiti savanoriauti. Savanoriška veikla gali sudominti darbdavį, tai yra naudinga patirtis, kuri padeda susirasti darbą ir neturint darbo patirties.

Pasiklydusiam sprendimuose studentui, suteikiama daug galimybių, kaip ieškoti ir atrasti save. Nėra būtina aklai griebtis ,,paskutinio šiaudo“. Svarbu domėtis ir netingėti. Tik nuo jaunuolio priklauso, kokia ateitis jo laukia.

Parengė Indrė Ramanauskaitė, papildomų studijų studentė.

5 ŽINGSNIAI NETURINTIEMS PATIRTIES IŠSVAJOTO DARBO LINK

Šiandien egzistuoja problema dėl jaunimo nedarbo. Konkurencinga darbo rinka yra nelengva įsidarbinti studentui. Tėvams sunku išlaikyti tik baigusius mokyklą jaunuolius, kurie nusprendė toliau tęsti mokslus. Jaunam žmogui taip pat norisi kibti į nepriklausomą gyvenimą ir pradėti kurti savo karjerą. Iškyla klausimas, ar norėti užtenka? Nuo ko pradėti, ko paklausti? Norime Jums pateikti 5 žingsnius, kurie padės pasiekti savo tikslą neturint patirties.

1. Pokalbis telefonu

Susiradę Jums patrauklų darbo pasiūlymą, pirmiausia reikia paskambinti darbdaviui. Šis pokalbis, pirmasis žingsnis bei įspūdis, todėl svarbu tinkamai pasiruošti. Surinkte informaciją apie įmonę, nusistatykite pokalbio tikslus ir pasiruoškite klausimus darbdaviui. Atkreipkite dėmesį į įmonės veiklą, pasiekimus. Taip pat pravartu iš anksto pasiruošti savo pristatymą: kokie Jūsų sugebėjimai ir įgūdžiai. Ir, žinoma, reikia nepamiršti šypsotis (taip, tai girdisi).

2. Parašykite įdomų gyvenimo aprašymą

Gyvenimo aprašymas turi būti konkretus, visą svarbiausią informaciją pateikite taip, kad ji būtų matoma vos žvilgtelėjus, o gebėjimai turi patraukti dėmesį. Išsilavinimas, darbo patirtis, įgytos kompetencijos yra pagrindiniai dalykai, ką darbdavys nori žinoti. Neruoškite ilgesnio nei du puslapiai gyvenimo aprašymo, nes taip pateiksite per daug nereikalingos informacijos apie save.

3. Jūsų informacija internete turi ,,blizgėti“

Daugelis jaunų žmonių nevengia publikuoti informacijos apie save socialiniuose tinkluose, todėl darbdaviai prieš pokalbį, peržvelgia kas yra publikuojama apie kandidatą internete. Dalis Jūsų viešai prieinamos informacijos kuria kitokį įspūdį, nei iš tiesų yra realybėje. Provokuojančios nuotraukos su alkoholio taurėmis, gali sudaryti nepatikimo darbuotojo įvaizdį. Atkreipkite į tai savo dėmesį ir skleiskite informaciją apie save atsakingai.

4. Svarbi apranga

Ruošiantis darbo pokalbiui yra itin svarbu apgalvoti, kaip apsirengsite. Tinkamai parinktas įvaizdis Jums padės jaustis savimi pasitikinčiais bei leis geriau jaustis stresinėse situacijose. Tai sudarys teigiamą įspūdį darbdaviui ir Jūs būsite žingsneliu arčiau savo tikslo.

5. Konkretumas ir sąžiningumas

Darbo pokalbio metu į užduodamus Jums klausimus atsakykite konkrečiai bei sąžiningai. Niekas negimė visko mokėdamas ar žinodamas, tad, jei ko nežinote, atvirai tai pripažinkite, o ne bandykite suktis iš padėties netiksliais samprotavimais. Nekonkretumas bei arogancija yra pačios didžiausios klaidos, kurios daromos darbo pokalbio metu.

Ne visada stropiai pasiruošus ir, rodos, sužibėjus, sulauksite teigiamo atsakymo. Būna, jog darbdavys pasako ,,ne“, arba, kandidatavus pagal darbo skelbimą ir atitikus visus keliamus reikalavimus, Jūs taip ir nesulauksite žinių iš darbdavio. Taip pasikartojus keliems kartams, sumažėja pasitikėjimas savimi arba dingsta motyvacija. Svarbu išmokti, teigiamai reaguoti į tokias situacijas ir optimistiškai toliau ieškoti darbo. Galų gale – rasite tai, kam labiausiai tinkate.

 

 

Kaip tapti sėkmingu pirmakursiu

Buvusių pirmakursių patarimai.

Daugelį pirmakursių gyvenimas universiteto ritmu pažadino iš letargo miego. Anksčiau plaukę pasroviui tiek finansinėje, tiek akademinėje ar socialinėje sferoje, dabar studentai privalo viską imti į savo rankas. Ką daryti, kad užgriuvusi lavina atsakomybių neslėgtų ir kaip tapti sėkmingu pirmakursiu?

 Pateikiame keletą patarimų, ko galima tikėtis pirmaisiais studijų metais.

Jūs esate atsakingas suaugęs žmogus

Jei jūs pramiegodavote savo žadintuvą, visada šalia būdavo mama, tėtis, sesuo ar brolis. Todėl galėjote ramiai sau eiti miegoti, žinodami, kad vis tiek kažkas ryte jus pažadins ir pusryčiai bus pateikti ant stalo. Dabar taip nebus!

Nuo to momento, kai palikote savo tėvų namus, tapote atsakingais ir suaugusiais žmonėmis. Todėl turite būti įsitikinę, kad paskaitoje atsidursite laiku ir žadintuvas ryte tikrai suskambės bei suspėsite atlikti visus darbus, o svarbiausia – sveikai papusryčiauti. Tačiau jeigu nespėsite padaryti visko laiku nereikia savęs graužti. Natūralu, kad retsykiais pramiegosite ir nespėsite į paskaitą laiku, ar praleisite savo pusryčius, nes esate labai užsiėmę. Toks nerūpestingumas yra studentiško gyvenimo dalis, už kurį atsakote patys.

http://www.ku.lt nuotr. 

Nepamirškite – jūs ne vieni

Nors dabar jūs esate suaugęs, savarankiškas ir atsakingas žmogus, labai svarbu nepamiršti, kad universitete yra daugybė žmonių, galinčių ir norinčių jums padėti, todėl neturėtumėte jaustis vieniši. Daugelis pirmakursių iš pradžių patiria nostalgiją ar netgi depresiją, kol susiranda draugų ir bendraminčių. Universitetas rengia daug renginių, kurių metu galima susipažinti su naujais žmonėmis.

Nebijokite pasakyti „taip“. Jeigu jus pakvietė kartu papietauti bendramoksliai – sutikite, tai puiki pradžia. Dalyvaukite visur, kur jus kviečia. Nugalėkite save ir nebijokite to, kaip priims jus kiti.

Pakeiskite savo mintis, rizikuokite, linksminkitės

Universitete jūs turėsite priimti keletą svarbių sprendimų – ar studijuoti užsienyje pagal mainų programą? Kur kreiptis dėl darbo? Kur ir kaip susirasti praktikos vietą? Nors visos šios mintys kelia stresą, nereikėtų panikuoti. Dauguma universitetų šiuos klausimus studentams pradeda kelti tik antrame kurse, todėl vis dar turite laiko apsispręsti.

Išbandykite naujus dalykus. Pabandykite studijuoti užsienyje. Universitetas bendradarbiauja su kitų šalių mokymosi įstaigomis, tai puiki proga pažinti kitą kultūrą, gilinti kalbos žinias, pamatyti kitas šalis, praplėsti savo pažinčių ratą ir galimybių ribas. Išbandykite „Erasmus+” programą.

Galiausiai pasilinksminkite. Taip, universitetas yra ta vieta, kurioje kuriate savo ateitį, tačiau jis taip pat yra ta vieta, kuri paliks jums geriausius prisiminimus. Po sunkių darbų, duokite sau laisvą minutę, atsipalaiduokite ir išeikite praleisti laiką su draugais… Tik nepamirškite nusistatyti žadintuvo!

 

Parengė Viktorija Dirmeikytė, papildomų studijų studentė.

 

Darbo pasiūlymas studentams: Mikrorajonų naujienų portalų tinklas ieško bendradarbio uostamiestyje!

Jei esi greitas ir „multitaskingas“ kelia tau ne ausų skausmą, o šypseną, jei per dieną pasakai daugiau nei kelis tūkstančius žodžių ir galėtum pasivaikščiojęs po kiemą sukurti tris realias istorijas, o be bendravimo su žmonėmis būtum kaip Patrikas Žvaigždė smėlyje – esi mums REIKALINGAS!

REDAKTORĖ (-IUS) aka socialinių tinklų guru:
– interneto tinklalapių ir FB paskyrų „Kalba Klaipėda“, „Kalba Radviliškis“, „Kalba Šiauliai“ ir „Kalba Šilutė“ administravimas;
– temų reportažams paieška, tekstai ir nuotraukos;
– konkursų, akcijų rengimas bendradarbiaujant su vietos įmonių, įstaigų, bendruomenės atstovais;
– savireklamos akcijų inicijavimas;
– svetainių lankomumo analizė ir iškeltų tikslų įgyvendinimas.

Reikalavimai:
– reporterio darbo patirtis;
– operatyvumas – gebėjimas dirbti greitai ir kokybiškai;
– labai geras lietuvių kalbos (gramatikos, stilistikos, kalbos kultūros) išmanymas;
– kūrybiškumas, laisva minčių raiška, gebėjimas sudominti auditoriją;

Privalumai:
– fotografavimo/filmavimo įgūdžiai;
– iniciatyvumas, kruopštumas.

Mes jums siūlome:
– galimybę tobulinti reporterio įgūdžius, įgyti žurnalistikos, rinkodaros ir vadybos patirties.

Darbo laikas – visa darbo diena
Vietovė – Klaipėda

Kontaktinis asmuo Simona Neniškytė

El. paštas: simona.neniskyte@manobustas.lt