Lietuvos universitetų studentų čempionate įteikti medaliai

Vasario 4-ą dieną Klaipėdos miesto lengvosios atletikos manieže dėl geriausiųjų titulo vyko kova tarp 11 šalies universitetų studentų. Pergalingai pasirodė ir pirmą komandinę vietą iškovojo LSU studentai, antroji vieta atiteko VU, o trečioji KTU studentams.

Čempionate dalyvavo Aleksandro Stulginskio (ASU), Kauno technologijos (KTU), Klaipėdos (KU), Lietuvos edukologijos (LEU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Lietuvos sporto (LSU), Mykolo Romerio (MRU), Šiaulių (ŠU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Vilniaus (VU) universitetų ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) komandos. Kiekvienas sportininkas galėjo dalyvauti dvejose rungtyse ir estafetėje. Komandinės vietos universitetams nustatytos pagal surinktą sportininkų taškų sumą.

3000 m moterų sportinio ėjimo rungtyje geriausiai pasirodė ir aukso bei sidabro medalius laimėjo seserys dvynės: Živilė ir Monika Vaiciukevičiūtės (LEU ir KU studentės), distanciją įveikusios vos 33 milisekundžių skirtumu (12:51,65 ir 12:51,98). Bronzos medalis atiteko LSU studentei Ievai Šukevičiūtei (15:39,87).

Prizininkės Živilė ir Monika Vaiciukevičiūtės. Nuotr. autorės

Vyrų rutulio stūmimo rungtyje pergalingai triumfavo KU sportininkas Šarūnas Banevičius (19,06 m), antrą ir trečią vietas užėmė LSU studentai Karolis Čekanavičius (17,00 m) ir Mindaugas Jurkša (16,68 m). Tarp moterų šioje rungtyje auksą iškovojo Giedrė Kupstytė (16,55 m), sidabrą – Kamilė Turskytė (12,58 m), o bronzą – Kamilė Kunickaitė (11,35 m).

Trijulė stipriausių rutulio stūmėjų. Nuotr. autorės

Geriausią rezultatą šuolyje į tolį tarp vyrų parodė LEU atstovas Tomas Lotužis, nušokęs 7,16 m. Dešimties centimetrų skirtumu nuo jo atsiliko ir antrą vietą užėmė LSU sportininkas Algirdas Stuknys (7,06 m), o trečioji vieta atiteko taip pat LSU atstovaujančiam Tomui Urbonavičiui, nušokusiam 6,98 m. Iš merginų šioje rungtyje geriausiai pasirodė VU komandos narė Justina Aukštuolytė (5,66 m), ŠU atstovė Rasa Mažeikaitė (5,65 m) bei Neringa Gedaminskaitė (5,53 m) VU.

Šuolis į tolį, atnešęs Tomui Lotužiui auksą. Nuotr. autorės

Trišuolio rungtyse aukso medalius laimėjo VU studentė Diana Zagainova (12,77 m) bei LSU studentas Tomas Urbonavičius (14,54 m). Sidabras tiek vyrų, tiek moterų grupėje atiteko LSU sportininkams Ievai Dargytei (11,74 m) ir Andriui Belevičiui (14,35 m), o bronzos medalis papuošė VGTU studento Pauliaus Svarausko (13,84 m) kaklą.

Šuolio į aukštį aukso medalį iškovojo VDU studentė Diana Pranckutė (1,70 m), sidabro – KTU komandos narė Simona Grybaitė (1,60 m), o bronzos – KU sportininkė Viltė Čiapienė (1,55 m). Iš vyrų aukščiausiai iššoko VDU studentai Adrijus Glebauskas (2,16 m) ir Mantas Liekis (2,04 m) bei LSU sportininkas Dainius Pazdrazdis (2,00 m).

Luko Šimklaus šuolis su kartimi. Nuotr. autorės

Šuolio su kartimi rungtyje varžėsi tik vyrai. Stipriausiai pasirodė ir medalius laimėjo KU studentas Kęstutis Grikšas (4,00 m), LSU sportininkas Algirdas Stuknys (4,00 m) ir KTU komandos narys Lukas Šimkus (3,60 m).

Didžiausia konkurencija ir daugiausia dalyvių varžėsi asmeninio bėgimo rungtyse. Sportininkai siekė pergalių 60 m, 60 m barjeriniame, 200 m, 400 m, 800 m, 1500 m ar 3000 m bėgime.

Parengė: Rita Skirpstaitė

Kviečia siūlyti kandidatus apdovanojimams

Klaipėdos universitete jau ketvirti metai iš eilės organizuojami visuomeninės veiklos apdovanojimai „Auksinė burė“. Visi universiteto bendruomenės nariai gali siūlyti kandidatūras devynioms nominacijoms iki 2017 m. vasario 1 d.

Tiek studentai, tiek dėstytojai, tiek universiteto darbuotojai yra kviečiami pamąstyti ir pranešti apie asmenis ar organizacijas, kurios kuria gėrį ir skleidžia jį visiems, atlieka gerus bei gražius darbus, diegia naujoves, spindi kilnumu, sąžiningumu bei stebina rezultatais.

Nugalėtojai bus apdovanoti Auksinių burių prizu. Praėjusių metų nuotrauka. Nuotr. Julijos Banienės

Universiteto laimėjimas „Auksinė burė“ šiemet atiteks:

• Metų organizacijai – organizacijai, klubui, kolektyvui, kurio veikloje dalyvauja ar jo nariais gali būti Klaipėdos universiteto studentai;
• Metų renginiui – renginiui, kuris buvo organizuotas Klaipėdos universitete;
• Metų projektui – studentų kolektyvo ar organizacijos projektui, kuris gavo finansinę paramą ne tik iš universiteto;
• Metų iniciatyvai – teigiamai, tačiau nebūtinai įgyvendintai, universiteto studento (-ų), organizacijos, klubo, kolektyvo iniciatyvai ar universiteto administracijos inicijuotai naujovei studentų atžvilgiu;
• Metų atradimui – studentui ar organizacijai, kuris save atskleidė visuomeninėje veikloje;
• Metų savanoriui – studentui, studentų grupei ar organizacijai, kuri vykdė savanorišką veiklą dėl kitų asmenų;
• Metų pavyzdžiui – Klaipėdos universiteto darbuotojui, kuris aktyviai veikė visuomeniniais pagrindais ir ragino tai daryti studentus;
• Universiteto sielai – visuomeniškai aktyviam studentui;
• Universiteto laimėjimui – studentui, pasiekusiam ryškių laimėjimų sporto ar meno srityje.

Kandidatūras nominacijoms nurodant kandidato vardą, pavardę ar organizacijos pavadinimą, kontaktus ir, žinoma, nuopelnus teikti iki 2017 m. vasario 1 d. Studentų reikalų skyriuje Herkaus Manto g. 84, Senato pastatas 106 kab. arba elektroniniu paštu darius.rekis@ku.lt. Būtina nurodyti už kokius nuopelnus kandidatūra teikiama ne tik juos įvardijant, bet ir nurodant šių nuopelnų svarbą juos argumentuotai pagrindžiant.

Vasario mėnesį visi universiteto bendruomenės nariai galės balsuoti už jų manymu, geriausius, labiausiai nusipelniusius kandidatus, o kovo mėnesį išrinktųjų rankose jau atsidurs ir „Auksinės burės“.

Parengė: Rita Skirpstaitė

KLAIPĖDA-KULTŪROS SOSTINĖ

Jau 2015 metų lapkritį buvo nuspręsta, kad 2017 metais, Lietuvos kultūros sostine taps Klaipėda, kuri įvardinta kaip neužšąlantis kultūros uostas.

Būnant Lietuvos kultūros sostine, Klaipėda turės palankesnes galimybes parodyti, jog yra inovatyvi, nuolat besikeičianti, tačiau išlaikanti autentiškumą, norima pabrėžti miesto aktyvumą, siekiama aktualizuoti miesto istoriją, jūrinę kultūrą, pristatyti mieste kuriamus menus, akcentuoti miesto daugiakultūriškumą, stiprinti Klaipėdos, kaip nuolat gyvo, aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto – neužšąlančio kultūros uosto – įvaizdį.

Projekto organizatoriai išskiria penkias platformas: „Neužšąlanti istorija“, „Neužšąlanti klasika“, „Neužšąlanti jūra“, „Neužšąlantis menas“ ir „Neužšąlantis miestas“. Istorijai skirti renginiai vyks 2017 metų sausio-balandžio mėnesiais, klasikai – kovo-gegužės, jūrai – gegužės-liepos, menui – rugpjūčio-spalio, miestui – lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Vienas iš pirmųjų planų Klaipėdoje 2017 metais, įdiegti Klaipėdos miestiečio kortelę, kuri suteiks didžiausią socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms integruotis į visuomenę ir Lietuvos kultūrą. Kortelės turėtojas ne tik gaus informaciją apie vykstančius renginius, bet ir turės galimybę nemokamai arba su nuolaidomis naudotis muziejų ir kitų kultūros įstaigų paslaugomis, viešuoju transportu, mašinų stovėjimo aikštelėmis senamiestyje.

Klaipėdai šie metai lyg įžanga į 2022 pretenduojamą Europos kultūros sostinę. 2016 m. birželio 20-21 d. Kultūros ministerijoje vyko išankstinė Europos kultūros sostinės 2022 atranka, kurioje buvo svarstomos šešių Lietuvos savivaldybių – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio – pateiktos paraiškos. Po išankstinės atrankos į galutinį miestų kandidatų sąrašą pateko Kauno ir Klaipėdos miestų parengtos paraiškos.

Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo turi būti priimtas 2017 m. pavasarį. Dviejų etapų atranką laimėjusiam miestui, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, gali būti skirtas 1 500 000 eurų Melinos Mercouri vardo apdovanojimas, finansuojamas pagal programą „Kūrybiška Europa“.

Klaipėdos kultūros sostinės atidarymo renginys vyks jau sausio 14 dieną. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1840137199598516/

Parengė Karolina Siriutė.

 

Klaipėdiečiai robotų sumo varžybose turi ambicijų tapti pasaulio čempionais

Gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Robotikos klubo nariai išvyksta į robotų sumo rungtynes Robot Sumo Tournament 2016 Japonijoje. Jeigu sportininkui aukščiausias pasiekimas yra sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, tai robotų entuziastams svarbiausios yra šios varžybos. Praėjusiais metais patekę į varžybų ketvirtfinalinį, šiemet klaipėdiečiai tikisi pasirodyti dar geriau ir neslepia ambicijų tapti pasaulio čempionais. Apie beveik 10-metį gyvuojantį robotikos klubą kalbamės su klubo vadovu Oleg Lian.

Papasakok, apie klubo įsikūrimą. Kaip pats jame atsiradai?

2007 metais klubą įkūrė Vitalijus Rodnovas, buvęs Klaipėdos universiteto studentas. Dabar Vitalijus gyvena Anglijoje. Jis buvo mūsų mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius robotikos pasaulyje ir atvedęs mus iki aukščiausio pasaulinio lygio varžybų. Dar studijuojant pirmame kurse, profesorė daktarė Eleonora Guseinovienė pastebėjo mane, kaip gabų studentą, ir pasiūlė ateiti į robotiką. Patiko. Pradėjau konstruoti robotus. Taip nuo pirmo kurso ir sėdžiu šioje laboratorijoje.

Jaučiuosi pasirinkęs tinkamą profesiją. Nuotr. Robotikos klubo archyvo. 

Dabar esu robotikos klubo vadovas. Įkūrėme VšĮ „Klaipėdos robotikos klubas“. Gavome universiteto rektoriaus leidimą naudotis patalpomis. Atstovaujame Klaipėdos universitetui ir garsiname jo vardą Lietuvoje ir užsienyje.

Kiek Jūsų klubas vienija žmonių?

Skaičius nuolat svyruoja, bandome įtraukti besimokančius studentus. Surenkame studentų grupę, nuvežame į vieną renginį. Kas užsikabina – pasilieka. Buvo grupė studentų, kurie sukonstravo schematinius robotus. Jie keletą metų važinėjo su mumis į važybas ir renginius. Tačiau vėliau studentai įstojo į magistartūrą, pradėjo dirbti. Lieka tik vienetai. Dabar kartu su manim dirba Martynas, Augustas ir Tomas – tai nuolatiniai klubo nariai.

Neseniai vykusiose varžybose Taline KU robotistai parsivežė atnros vietos prizą. Nuotr. Robotikos klubo archyvo. 

Kokie didžiausi Jūsų pasiekimai?

Vien dalyvavimas varžybose, Japonijoje jau yra didžiulis pasiekimas. Ten patekti nėra taip paprasta. Tai tarptautinis robotų sumo turnyras, į kurį susirenka čempionai. Dalyviai tam tikrose varžybose jau turi būti laimėję prizines vietas, kad galėtų dalyvauti šiame turnyre. Ten silpnų robotų nebūna – visi čempionai. Šiose varžybose galima iškovoti pasaulio čempiono vardą.

Su kokiais projektais dirbate dabar?

Tai yra 3 kg sveriantis sumo robotas, jau trečia jo versija. Tai mūsų bandymų, sėkmių ir nesėkmių patirtis, privalumų ir trūkumų analizavimas. Neseniai su juo grįžome iš Taline vykusių varžybų „Robotex 2016“, kur užėmėme antrąją vietą. Tai antras pagal dydį robotų renginys Europoje. Su tuo pačiu robotu dalyvausime ir Japonijoje. Dirbu su juo nuo rugsėjo mėnesio, kiekvieną vakarą po darbo. Tenka ilgai pavakaroti. Prieš varžybas Japonijoje net atostogas pasiėmiau. Todėl dabar čia praleidžiu visą dieną.

Kitas mūsų naujausias projektas – važiuojanti sofa. Supirkome 100 kg utilizuotų nešiojamų kompiuterių baterijų. Dalis tų baterijų būna sveikos. Mes atgaiviname, pakrauname, patikriname talpas. Sumontuosime jas ir turėsime važiuojančią sofą. Užsidėsime Klaipėdos universiteto logotipą ir važinėsime (juokiasi). Tai daugiau reprezentacinis projektas.

Kas finansuoja Jūsų veiklą, dalyvavimą varžybose?

Prašome paramos iš didelių korporacijų. Mus paremia ne tik pinigais, bet ir detalėmis. Esame dėkingi entuziastingiems įmonių direktoriams. Nėra lengva įtikinti verslą remti robotikos projektus. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai dabar yra vieni stipriausi pasaulyje, nes turi didelį finansavimą. Japonijoje mums yra finansuojamas apgyvendinimas viešbutyje su pusryčiais, atvežimas iš oro uosto. Čia dalyvių privilegija. Vien už dalyvavimą dalyviai gauna 400 eurų premiją. Iš įvairių varžybų esame parsivežę prizų – brangių įrankių.

Oleg Lian prisideda prie elektrinio autobuso kūrimo. Nuotr. Robotikos klubo archyvo. 

Kas tau yra robotika? Kokia robotikos nauda studentui?

Robotika yra mano hobis, kuriam atiduodu visą laisvalaikį. Man tai patinka. Roboto gaminimas suteikia žmogui inžinerinį lavinimą. Jis gaminamas nuo nulio: reikia suprojektuoti korpusą, statines ir dinamines jėgas, pasirinkti variklius, sensorius, valdiklius, užprogramuoti. Vienu žodžiu tai būtų galima pavadinti mechatronika. Kai darbdaviui pasakai, kad gamini robotus, jis žiūri į tave kitaip – nesi tik nepatyręs, ką tik studijas baigęs studentas.

Klaipėdos universitete baigei elektros inžinerijos bakalauro studijas. Apsigynei pramonės elektros įrangos ir automatikos magistro laipsnį. Ar tau pavyko susirasti darbą pagal specialybę?

Dirbu UAB „Elektrinio transporto sistemos“, kuri netolimoje ateityje planuoja gaminti elektrinius autobusus. Dirbu to autobuso elektrinių sistemų inžinieriumi, projektuoju visas jo galių sistemas ir valdymą. Taigi galima sakyti, kad dirbu pagal specialybę.

Kodėl pasirinkai inžinerines studijas?

Studijas rinkausi pagal tai, ką mokėjau geriausiai – chemiją, fiziką. Mano abu tėvai studijavo elektrą. Nusprendžiau pasikliauti genais. Ir neapsirikau. Studijuoti labai patiko. Esu patenkintas ir tuo, kad studijas pasirinkau būtent Klaipėdos Universitete. Čia mažesnės grupės, kiekvienas studentas gauna daugiau dėmesio. Manau, kad jeigu studentas gabus ir rimtai domisi tuo, ką studijuoja, save gali atrasti visur. Svarbu žinoti, ko nori ir ko sieki.

Parengė Vilma Kojelienė, SNMK16P

KU ir verslo atstovų diskusija

Savaitgalį Klaipėdos universiteto socialinių mokslų fakulteto bendruomenė ir įvairių verslo sričių atstovai susirinko į praktinį seminarą – „Universiteto absolventas darbo rinkoje: darbdavio vizija – universiteto misija“. Aktyviai diskutuojant buvo siekiama suderinti darbdavių norus ir universiteto galimybes geriau studentus paruošti darbui.

„Universitetai patiria vis didesnį spaudimą, reikalavimą iš darbdavių, kad mes jiems tiektume paruoštus žmones, kurie iš sykio galėtų kibti į darbą. Ir manau, kad jų pageidavimai, o kai kuriais atvejais ir priekaištai, yra pagrįsti. Atsiranda sunkumų suartinti gyvenimo realijas ir poreikius su universitete dėstomais dalykais. Arba kitaip sakant tiek studentai, tiek darbdaviai jaučia didelį atotrūkį tarp dėstomų teorinių dalykų ir tarp to, ką studentai turės veikti baigę universitetą. Todėl šio mūsų susitikimo tikslas – išgirsti, kokio šiandien reikia jauno specialisto mūsų ūkiui, verslui, kultūrai. Ką studentai turėtų ateidami į darbą jau gebėti atlikti, kad nereikėtų darbe organizuoti antro universiteto. Žinoma, dėstyti viską taikomojo pobūdžio aspektu nėra lengva, tačiau mes stengiamės ir jau pradėjome tai daryti.“ – tokiais žodžiais seminaro tikslą pristatė KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas.

Išnagrinėjus trijų metų darbdavių pildytus klausimynus, 13 metų personalo atrankų srityje dirbanti personalo atrankos įmonės „Atranka 360“ vadovė Gintė Žilinskienė, išskyrė šešis daugiausia kartų paminėtus lūkesčius. Anot jos, darbdaviai iš absolvento tikisi: energijos ir asmenybės stiprumo, kad daugiau duotų, o ne lauktų, kol kitas duos, sisteminio suvokimo, kaip funkcionuoja įmonė, kūrybinių ir netradicinių sprendimų, efektyvaus bendradarbiavimo su klientais ir kolegomis bei teisingų darbo principų ir vertybių, kuriomis vadovautųsi darbe. „Darbdaviai nori, kad atėjęs dirbti absolventas konkrečiai žinotų, ką jis gali įmonėje, kokius konkrečius veiksmus jis yra pajėgus atlikti, kokios jo stiprybės ir ką jis gali duoti“, – kalbėjo G.Žilinskienė. Personalo specialistė paragino dėstytojus ir pačius studentus, studijų metu stebėti, kas jiems geriausia sekasi, kokias savybes jie turi. Jos teigimu, pirmiausia pats žmogus turėtų susivokti: ką jis gali, ko nori ir suprasti, kokia yra realybė, kurioje tai panaudos. G.Žilinskienė taip pat akcentavo, kad ir verslas daro daug spragų. Pavyzdžiui, kai studentai ateina į praktiką – juos nusiunčia į archyvą arba užkrauna seniai nepadarytus, nereikšmingus darbus.

Verslo atstovai diskusijoje. R. Skirpstaitės nuotr. 

Tuo tarpu transporto kompanijos UAB „Vlantana“ personalo skyriaus vadovė Aistė Miciūtė teigė, kad netiesa, jog praktikantus nusiunčia į archyvą, studentams praktikos metu yra patikimos ir pakankamai rimtos užduotys. „Bet vėlgi jeigu pasirašai praktikos sutartį ir dieną, kada turi ateiti studentas, jis neateina ir nesugeba net SMS žinutės parašyti, tai yra blogai. Ir aišku čia jau ne universitetas kaltas, o pats žmogus. Apskritai, ne visada teorinės žinios ar diplomas lemia dėl konkretaus darbuotojo pasirinkimo. Labai svarbios yra asmeninės savybės.“ Personalo skyriaus vadovė skatino pačius studentus turėti realesnius lūkesčius, adekvačiai vertinti save ir rinką, nepradėti darbo pokalbio nuo to, kad „aš turiu diplomą, kiek Jūs man dabar mokėsite?“. Taip pat ragino studentus pasidomėti elementariais dalykais: kas yra sąskaita-faktūra, kaip paruošti komercinį pasiūlymą, kaip įmonėje juda dokumentai? Kaip privalumą įsidarbinti jos atstovaujamoje įmonėje pabrėžė rusų kalbos mokėjimą. „Universitetas programą derindamas su verslu galėtų šiek tiek pasitarti, ar tikrai tie dėstomi dalykai visi yra reikalingi ar galbūt yra labiau reikalingų. Kaip minėjau, pavyzdžiui, rusų kalba, nes tikrai žinau, kad Klaipėdoje mes ne vieni su šios kalbos nemokėjimu ir reikalingumu susiduriame“, – kalbėjo A.Miciūtė.

Personalo paieškos ir mokymų organizavimo įmonės UAB „Akrisida“ vadovas Aras Mileška teigė, kad darbdaviams dažniausiai reikalingos geros asmeninės savybės ir stiprūs įpročiai. „Universitetas turėtų pastebėti, ko trūksta pas kiekvieną žmogų individualiai ir jį užauginti iki to, kad jis būtų tinkamas rinkoje, pasitikėtų savimi, laisvai kalbėtų su darbdaviu, žinotų, ko nori ir greitai pradėtų dirbti. Universitetai turėtų spausti studentus anksti pradėti savo darbinę veiklą. Studentai turėtų domėtis, ką daro darbdavys, kuria kryptimi jis nori eiti. Labai svarbu, kad pats žmogus iš anksto žinotų, ko jam reikia ir kur tai bus taikoma jo būsimoje veikloje. Tada studentas lengvai supranta, kodėl dėstytojas dėsto vieną ar kitą dalyką, kam to reikia.“ – kalbėjo vadovas.

Išklausiusi darbdavių lūkesčius, Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė iškėlė klausimą: „Ar pats verslas žino, ko jis nori? Ir jeigu tas jaunuolis, pasižymi tokiomis stipriomis savybėmis, ar jam reikėtų dirbti samdomu darbuotoju?“ Anot jos, tokiu atveju studentas turėtų kurti savo verslą, o darbdaviai keldami lūkesčius jaunam žmogui turėtų apgalvoti ir suvokti savo keliamų lūkesčių pagrįstumą. Dažniausiai ateiti pasiruošus į naują įstaigą ir jau išmanyti jos „virtuvę“ yra sunkiai įmanoma. V.Venckutė-Palaitienė taip pat abejoja, ar kūrybiškumas ir kitos asmeninės savybės gali būti išugdomas universitete. Universitetas gali jas šiek tiek išryškinti, bet pats žmogus jau būna susiformavęs. Jos nuomone, ir tam tikras ugdymas ir lavinimas apie darbo rinkos principus turėtų būti diegiamas mokykloje, o ne universitete.

Dienraščio „Vakarų ekspresas“ redaktorius Martynas Vainorius kalbėdamas daugiausia dėmesio skyrė žurnalistikos programos studijoms. „Žiniasklaida neturi prabangos, kad kiekvienas žurnalistas specializuotųsi konkrečioje srityje, tarkim, sveikatos, kriminalų, kultūrinėje tematikoje, ekonomikoje ir pan. Tad žurnalistai dabar turi išmanyti daug ir reikalavimai keliami dideli. Aišku, pagrindinis dalykas yra lietuvių kalba. Man atrodo save gerbiantis bet kurios srities specialistas, kuris turi santykį su raštu, nesvarbu kur dirbtų, kad ir vadybininkas formuluojantis pasiūlymus, neturi daryti gramatinių klaidų.“ Anot redaktoriaus, kiekvienas žurnalistas turi išmanyti politologiją, žinoti kuo skiriasi vyriausybė nuo seimo, kuo skiriasi savivaldybės administracija nuo miesto tarybos, turėti bendrą suvokimą, kaip mūsų visuomenė funkcionuoja. „Bet kurios specialybės žmogus turi mokėti susirasti ir skaityti teisės aktus, to reikia kiekvienam, ne tik žurnalistui. Taip pat užsienio kalbos. Anglų kalbą dabar moka labai daug žmonių, bet universitetui rekomenduočiau mokyti studentus rusų kalbą. Ją mažai kas moka, o ji labai praverčia. Studentams siūlau kiek įmanoma anksčiau pradėti dirbti. Taip pat universitetas turėtų leisti daryti praktinius baigiamuosius darbus. Pavyzdžiui, jei žurnalistas orientuojasi į televiziją, tai tegu baigiamajam darbui sukuria laidą, jei į spaudą, tegu išleidžia vieną pilną laikraštį, tegu pakalbina realius žmones, parašo tikrus faktus.“ – savo įžvalgomis dalinosi M.Vainorius.

„Dauguma darbdavių nori darbuotojų su stipriomis asmeninėmis savybėmis, bet šios savybės tikrai nėra universitete išugdomos. Ko aš norėčiau iš žmogaus, baigusio universitetą, tai kritinio mąstymo ir argumentacijos. Bendraujant su žmogumi, matai, kad jis plačiai mąsto, išsilavinęs, bet ateina momentas, kai reikia parašyti argumentuotą raštą ir matai, kad atsiranda stilistikos ir gramatikos bėdų ir galų gale supranti, kad žmogus nežino, ar teisės aktu vadovautis, ar kažkieno kito nuomone ir kuo visą tai pagrįsti. Tad manau, kad universitetas galėtų šiek tiek labiau stiprinti argumentavimą ir gebėjimą pagrįsti savo mintis tam tikrais faktais, tam tikrais teisės aktais.“ – teigė VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Teisės ir kontrolės skyriaus vadovas Julius Paulikas. Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbus aspektas, kai dalykai yra dėstomi per praktinę pusę, nes būtent šie dalykai geriau įsimenami, o teoriniai dalykai natūraliai pasimiršta. Tad universitetui rekomendavo kuo daugiau užduočių ir dalykų pateikti per praktines užduotis.

Dekanas džiaugėsi pavykusiu seminaru: „Dėkoju visiems, labai gerai tokie pokalbiai, nes mes sužinome, į kurią pusę mums sukti vairą. Tai padeda aiškiau suprasti, ko norima iš mūsų studentų, ir ruošti juos reikiamais specialistais tiems, kas juos ima“.

Parengė Rita Skirpstaitė, Žurnalistikos programos studentė.