Kviečia siūlyti kandidatus apdovanojimams

Klaipėdos universitete jau ketvirti metai iš eilės organizuojami visuomeninės veiklos apdovanojimai „Auksinė burė“. Visi universiteto bendruomenės nariai gali siūlyti kandidatūras devynioms nominacijoms iki 2017 m. vasario 1 d.

Tiek studentai, tiek dėstytojai, tiek universiteto darbuotojai yra kviečiami pamąstyti ir pranešti apie asmenis ar organizacijas, kurios kuria gėrį ir skleidžia jį visiems, atlieka gerus bei gražius darbus, diegia naujoves, spindi kilnumu, sąžiningumu bei stebina rezultatais.

Nugalėtojai bus apdovanoti Auksinių burių prizu. Praėjusių metų nuotrauka. Nuotr. Julijos Banienės

Universiteto laimėjimas „Auksinė burė“ šiemet atiteks:

• Metų organizacijai – organizacijai, klubui, kolektyvui, kurio veikloje dalyvauja ar jo nariais gali būti Klaipėdos universiteto studentai;
• Metų renginiui – renginiui, kuris buvo organizuotas Klaipėdos universitete;
• Metų projektui – studentų kolektyvo ar organizacijos projektui, kuris gavo finansinę paramą ne tik iš universiteto;
• Metų iniciatyvai – teigiamai, tačiau nebūtinai įgyvendintai, universiteto studento (-ų), organizacijos, klubo, kolektyvo iniciatyvai ar universiteto administracijos inicijuotai naujovei studentų atžvilgiu;
• Metų atradimui – studentui ar organizacijai, kuris save atskleidė visuomeninėje veikloje;
• Metų savanoriui – studentui, studentų grupei ar organizacijai, kuri vykdė savanorišką veiklą dėl kitų asmenų;
• Metų pavyzdžiui – Klaipėdos universiteto darbuotojui, kuris aktyviai veikė visuomeniniais pagrindais ir ragino tai daryti studentus;
• Universiteto sielai – visuomeniškai aktyviam studentui;
• Universiteto laimėjimui – studentui, pasiekusiam ryškių laimėjimų sporto ar meno srityje.

Kandidatūras nominacijoms nurodant kandidato vardą, pavardę ar organizacijos pavadinimą, kontaktus ir, žinoma, nuopelnus teikti iki 2017 m. vasario 1 d. Studentų reikalų skyriuje Herkaus Manto g. 84, Senato pastatas 106 kab. arba elektroniniu paštu darius.rekis@ku.lt. Būtina nurodyti už kokius nuopelnus kandidatūra teikiama ne tik juos įvardijant, bet ir nurodant šių nuopelnų svarbą juos argumentuotai pagrindžiant.

Vasario mėnesį visi universiteto bendruomenės nariai galės balsuoti už jų manymu, geriausius, labiausiai nusipelniusius kandidatus, o kovo mėnesį išrinktųjų rankose jau atsidurs ir „Auksinės burės“.

Parengė: Rita Skirpstaitė

KU ir verslo atstovų diskusija

Savaitgalį Klaipėdos universiteto socialinių mokslų fakulteto bendruomenė ir įvairių verslo sričių atstovai susirinko į praktinį seminarą – „Universiteto absolventas darbo rinkoje: darbdavio vizija – universiteto misija“. Aktyviai diskutuojant buvo siekiama suderinti darbdavių norus ir universiteto galimybes geriau studentus paruošti darbui.

„Universitetai patiria vis didesnį spaudimą, reikalavimą iš darbdavių, kad mes jiems tiektume paruoštus žmones, kurie iš sykio galėtų kibti į darbą. Ir manau, kad jų pageidavimai, o kai kuriais atvejais ir priekaištai, yra pagrįsti. Atsiranda sunkumų suartinti gyvenimo realijas ir poreikius su universitete dėstomais dalykais. Arba kitaip sakant tiek studentai, tiek darbdaviai jaučia didelį atotrūkį tarp dėstomų teorinių dalykų ir tarp to, ką studentai turės veikti baigę universitetą. Todėl šio mūsų susitikimo tikslas – išgirsti, kokio šiandien reikia jauno specialisto mūsų ūkiui, verslui, kultūrai. Ką studentai turėtų ateidami į darbą jau gebėti atlikti, kad nereikėtų darbe organizuoti antro universiteto. Žinoma, dėstyti viską taikomojo pobūdžio aspektu nėra lengva, tačiau mes stengiamės ir jau pradėjome tai daryti.“ – tokiais žodžiais seminaro tikslą pristatė KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas.

Išnagrinėjus trijų metų darbdavių pildytus klausimynus, 13 metų personalo atrankų srityje dirbanti personalo atrankos įmonės „Atranka 360“ vadovė Gintė Žilinskienė, išskyrė šešis daugiausia kartų paminėtus lūkesčius. Anot jos, darbdaviai iš absolvento tikisi: energijos ir asmenybės stiprumo, kad daugiau duotų, o ne lauktų, kol kitas duos, sisteminio suvokimo, kaip funkcionuoja įmonė, kūrybinių ir netradicinių sprendimų, efektyvaus bendradarbiavimo su klientais ir kolegomis bei teisingų darbo principų ir vertybių, kuriomis vadovautųsi darbe. „Darbdaviai nori, kad atėjęs dirbti absolventas konkrečiai žinotų, ką jis gali įmonėje, kokius konkrečius veiksmus jis yra pajėgus atlikti, kokios jo stiprybės ir ką jis gali duoti“, – kalbėjo G.Žilinskienė. Personalo specialistė paragino dėstytojus ir pačius studentus, studijų metu stebėti, kas jiems geriausia sekasi, kokias savybes jie turi. Jos teigimu, pirmiausia pats žmogus turėtų susivokti: ką jis gali, ko nori ir suprasti, kokia yra realybė, kurioje tai panaudos. G.Žilinskienė taip pat akcentavo, kad ir verslas daro daug spragų. Pavyzdžiui, kai studentai ateina į praktiką – juos nusiunčia į archyvą arba užkrauna seniai nepadarytus, nereikšmingus darbus.

Verslo atstovai diskusijoje. R. Skirpstaitės nuotr. 

Tuo tarpu transporto kompanijos UAB „Vlantana“ personalo skyriaus vadovė Aistė Miciūtė teigė, kad netiesa, jog praktikantus nusiunčia į archyvą, studentams praktikos metu yra patikimos ir pakankamai rimtos užduotys. „Bet vėlgi jeigu pasirašai praktikos sutartį ir dieną, kada turi ateiti studentas, jis neateina ir nesugeba net SMS žinutės parašyti, tai yra blogai. Ir aišku čia jau ne universitetas kaltas, o pats žmogus. Apskritai, ne visada teorinės žinios ar diplomas lemia dėl konkretaus darbuotojo pasirinkimo. Labai svarbios yra asmeninės savybės.“ Personalo skyriaus vadovė skatino pačius studentus turėti realesnius lūkesčius, adekvačiai vertinti save ir rinką, nepradėti darbo pokalbio nuo to, kad „aš turiu diplomą, kiek Jūs man dabar mokėsite?“. Taip pat ragino studentus pasidomėti elementariais dalykais: kas yra sąskaita-faktūra, kaip paruošti komercinį pasiūlymą, kaip įmonėje juda dokumentai? Kaip privalumą įsidarbinti jos atstovaujamoje įmonėje pabrėžė rusų kalbos mokėjimą. „Universitetas programą derindamas su verslu galėtų šiek tiek pasitarti, ar tikrai tie dėstomi dalykai visi yra reikalingi ar galbūt yra labiau reikalingų. Kaip minėjau, pavyzdžiui, rusų kalba, nes tikrai žinau, kad Klaipėdoje mes ne vieni su šios kalbos nemokėjimu ir reikalingumu susiduriame“, – kalbėjo A.Miciūtė.

Personalo paieškos ir mokymų organizavimo įmonės UAB „Akrisida“ vadovas Aras Mileška teigė, kad darbdaviams dažniausiai reikalingos geros asmeninės savybės ir stiprūs įpročiai. „Universitetas turėtų pastebėti, ko trūksta pas kiekvieną žmogų individualiai ir jį užauginti iki to, kad jis būtų tinkamas rinkoje, pasitikėtų savimi, laisvai kalbėtų su darbdaviu, žinotų, ko nori ir greitai pradėtų dirbti. Universitetai turėtų spausti studentus anksti pradėti savo darbinę veiklą. Studentai turėtų domėtis, ką daro darbdavys, kuria kryptimi jis nori eiti. Labai svarbu, kad pats žmogus iš anksto žinotų, ko jam reikia ir kur tai bus taikoma jo būsimoje veikloje. Tada studentas lengvai supranta, kodėl dėstytojas dėsto vieną ar kitą dalyką, kam to reikia.“ – kalbėjo vadovas.

Išklausiusi darbdavių lūkesčius, Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė iškėlė klausimą: „Ar pats verslas žino, ko jis nori? Ir jeigu tas jaunuolis, pasižymi tokiomis stipriomis savybėmis, ar jam reikėtų dirbti samdomu darbuotoju?“ Anot jos, tokiu atveju studentas turėtų kurti savo verslą, o darbdaviai keldami lūkesčius jaunam žmogui turėtų apgalvoti ir suvokti savo keliamų lūkesčių pagrįstumą. Dažniausiai ateiti pasiruošus į naują įstaigą ir jau išmanyti jos „virtuvę“ yra sunkiai įmanoma. V.Venckutė-Palaitienė taip pat abejoja, ar kūrybiškumas ir kitos asmeninės savybės gali būti išugdomas universitete. Universitetas gali jas šiek tiek išryškinti, bet pats žmogus jau būna susiformavęs. Jos nuomone, ir tam tikras ugdymas ir lavinimas apie darbo rinkos principus turėtų būti diegiamas mokykloje, o ne universitete.

Dienraščio „Vakarų ekspresas“ redaktorius Martynas Vainorius kalbėdamas daugiausia dėmesio skyrė žurnalistikos programos studijoms. „Žiniasklaida neturi prabangos, kad kiekvienas žurnalistas specializuotųsi konkrečioje srityje, tarkim, sveikatos, kriminalų, kultūrinėje tematikoje, ekonomikoje ir pan. Tad žurnalistai dabar turi išmanyti daug ir reikalavimai keliami dideli. Aišku, pagrindinis dalykas yra lietuvių kalba. Man atrodo save gerbiantis bet kurios srities specialistas, kuris turi santykį su raštu, nesvarbu kur dirbtų, kad ir vadybininkas formuluojantis pasiūlymus, neturi daryti gramatinių klaidų.“ Anot redaktoriaus, kiekvienas žurnalistas turi išmanyti politologiją, žinoti kuo skiriasi vyriausybė nuo seimo, kuo skiriasi savivaldybės administracija nuo miesto tarybos, turėti bendrą suvokimą, kaip mūsų visuomenė funkcionuoja. „Bet kurios specialybės žmogus turi mokėti susirasti ir skaityti teisės aktus, to reikia kiekvienam, ne tik žurnalistui. Taip pat užsienio kalbos. Anglų kalbą dabar moka labai daug žmonių, bet universitetui rekomenduočiau mokyti studentus rusų kalbą. Ją mažai kas moka, o ji labai praverčia. Studentams siūlau kiek įmanoma anksčiau pradėti dirbti. Taip pat universitetas turėtų leisti daryti praktinius baigiamuosius darbus. Pavyzdžiui, jei žurnalistas orientuojasi į televiziją, tai tegu baigiamajam darbui sukuria laidą, jei į spaudą, tegu išleidžia vieną pilną laikraštį, tegu pakalbina realius žmones, parašo tikrus faktus.“ – savo įžvalgomis dalinosi M.Vainorius.

„Dauguma darbdavių nori darbuotojų su stipriomis asmeninėmis savybėmis, bet šios savybės tikrai nėra universitete išugdomos. Ko aš norėčiau iš žmogaus, baigusio universitetą, tai kritinio mąstymo ir argumentacijos. Bendraujant su žmogumi, matai, kad jis plačiai mąsto, išsilavinęs, bet ateina momentas, kai reikia parašyti argumentuotą raštą ir matai, kad atsiranda stilistikos ir gramatikos bėdų ir galų gale supranti, kad žmogus nežino, ar teisės aktu vadovautis, ar kažkieno kito nuomone ir kuo visą tai pagrįsti. Tad manau, kad universitetas galėtų šiek tiek labiau stiprinti argumentavimą ir gebėjimą pagrįsti savo mintis tam tikrais faktais, tam tikrais teisės aktais.“ – teigė VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Teisės ir kontrolės skyriaus vadovas Julius Paulikas. Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbus aspektas, kai dalykai yra dėstomi per praktinę pusę, nes būtent šie dalykai geriau įsimenami, o teoriniai dalykai natūraliai pasimiršta. Tad universitetui rekomendavo kuo daugiau užduočių ir dalykų pateikti per praktines užduotis.

Dekanas džiaugėsi pavykusiu seminaru: „Dėkoju visiems, labai gerai tokie pokalbiai, nes mes sužinome, į kurią pusę mums sukti vairą. Tai padeda aiškiau suprasti, ko norima iš mūsų studentų, ir ruošti juos reikiamais specialistais tiems, kas juos ima“.

Parengė Rita Skirpstaitė, Žurnalistikos programos studentė.

Ką veikia KU Socialinių mokslų fakulteto absolventai?

KU Medijų laboratorijos filmukas, skirtas pristatyti KU SMF absolventų karjeros galimybes, buvo parodytas renginio „Karjeros dienos 2016“ metu. Pamatyti šį filmuką turi galimybę ir SOCIUMO skaitytojai.

Universitetas jaunimui padeda atrasti save

Ką studijuoti? Kuo aš noriu būti? Turbūt šiuos klausimus užduoda kiekvienas jaunas, mokykloje besimokinantis žmogus. Padėti atsakyti pasišovė padėti Klaipėdos universitas. Spalio 10-13 dienomis vyko „Karjeros dienos“, kurių renginiai pirmą kartą vyko skirtinguose fakultetuose. Socialinių mokslų fakultete vykusio renginio metu susirinkusiems moksleiviams buvo pristatyti katedrų vėdėjai, su kuriais moksleiviai galėjo pasikalbėti asmeniškai. Taip pat J. Stankevičiūtė ir T. Andrejeva skaitė pranešimą „Ar pažįstu save kaip būsimą darbuotoją?“ Moksleiviams buvo dalijami patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis ateities profesiją. Na, o KU Medijų laboratorija pristatė trumpametražį filmą, kuriame buvo pristatytos studijų programos ir galima būsimų studentų ateitis.

Pradėti savęs ieškoti – kuo anksčiau

Renginyje apsilankė apie 30 savęs ieškančių moksleivių. 8-tokė Skalmantė iš „Verdenės“ progimnazijos dalijosi mintimis apie tokio pubūdžio renginius: „Man atrodo, kad baigus 8 klasę, jau reikia žinoti, ko nori gyvenime. Turi apsispręsti, ar eiti mokytis specialybės į profesinę mokyklą, ar siekti aukštųjų mokslų universitete, kolegijoje. Kadangi dar nežinau, ko noriu – atėjau ir tikiuosi išgirsta informacija padės apsispręsti.“

Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas

Komunikacijos programų vadovė doc. dr. Daiva Sirtautienė

Pažintinė ekskursija Centriniame Klaipėdos terminale

Vadybos ir logistikos studentai per „Karjeros dienas“ apsilankė Centriniame Klaipėdos terminale. Studentus priėmė terminalo direktorius Benediktas Petrauskas, kuris supažindino su termanalo veikla, aprodė Centrinio Klaipėdos terminalo pastatą, atplaukiančius laivus bei įvairius terminale sandėliuojamus ar pervežamus krovinius. Direkorius mano, kad tokio pobūdžio renginiai studentams ir moksleiviams yra būtini. „Kai į mane kreipiasi mokslo įstaigos, mielai randu laiko priimti ir supažindinti. Reikia plėsti jaunų žmonių akiratį,“ – pasakojo Benediktas Petrauskas.

Direktorius teigia, kad terminale nėra dažna darbuotojų kaita, taip pat nėra masinio darbo, kuriuo metu ateitų ir išeitų daug darbuotojų. „Iš viso Centriniame Klaipėdo sterminale su rangovais ir subrangovais dirba 40-60 žmonių,“ – teigė B. Petrauskas. Direktorius atskleidė, kad ateityje, kai bus daugiau linijų, dirbs iki 100 žmonių.

Centrinio Klaipėdos terminalo direktorius Benediktas Petrauskas

 

Pastaruoju metu dažnai girdime, kad jaunimas yra pasyvus, neturi motyvacijos, tačiau B. Petrauskas studentais nesiskundžia. „Visi gauna vienodas žinias, bet kiekvienas sprendžia, kiek tas žinias „kapstyti“ giliau. Viskas priklauso nuo individualaus žmogaus požiūrio.“ Direktorius teigė, kad universitetas parodo, kur galima ieškoti žinių ir informacijos. O šiais laikais jaunų žmonių neriboja nei technologijos, nei kalbos, tad pirmyn!

Ateitis – studentų rankose

Vadybos katedros vedėjas Rimantas Stašys, kartu vykęs į Centrinį Klaipėdos terminalą, apie studentus teigia priešingai: „Negalima sakyti, kad studentai neturi motyvacijos. Jie įstoja mokytis, ateina į užsiėmimus, atlieka užduotis, ieško praktikos vietų“. Vedėjas svarsto, kad veikiausiai tokios kalbos kyla dėl dėstytojų polinkio lyginti studentus. „Studentai ateina vis kitokie, motyvai ir norai pas juos taip pat keičiasi. Neveltui yra teorijos apie X, Y, Z kartas.“ – dėstė Vadybos katedros vedėjas. Kasdien susidurdamas su studentais R. Stašys pastebi esminį skirtumą tarp buvusių ir esamų studentų: „Šiuolaikinis jaunimas nori viską gauti čia ir dabar.“

Parengė Emilija Masnikaitė, ketvirto kurso Žurnalistikos programos studentė.

 

 

Karjeros dienos 2016

Siekdamas padėti moksleiviams ir studentams apsispręsti, kokiu keliu eiti planuojant savo ateitį, Klaipėdos universitetas spalio 10–13 dienomis surengė karjeros planavimo renginį „Karjeros dienos 2016“.

SMF Medijų Laboratorijos reportažas: