Studentai anekdotus keičia internetiniais juokeliais

internete plintantis juokelis apie BMW

Internete plintantys juokeliai apie BMW

Keičiasi žmonės, keičiasi ir humoras. Ne išimtis ir Klaipėdos universitetas, kurio studentai juokauja įvairiai. Studentai pokštauja visur – ir namuose, ir universitete. Pokštų netrūksta ir paskaitose.

Kodėl humoras yra svarbus žmogui? Pasak psichologės Lauros Morkūnienės, geru humoro jausmu pasižymintys asmenys lengviau susitvarko su stresu, yra geresnės psichinės sveikatos, labiau sutaria su kitais ir yra labiau pasitikintys savimi.

Tai yra ypač svarbu studentams, nes neretai jiems tenka studijas derinti su darbu.

[Read more…]

Tarptautinė mokslinė konferencija skirta Baltijos jūros regiono identitetui

Klaipėdos universiteto 25 – mečio proga 2015 metų rugsėjo 24-25 dienomis KU Mažojoje auloje įvyko vienuoliktoji kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninis identitetas: gerovės visuomenės paradigma Baltijos jūros regione“.  Jos metu universitete lankėsi Argentinos konsulas Lenkijai ir Lietuvai Sec. Miguel Angel Cuña bei Baltijos jūros regiono universitetų tinklo prezidentas Kari Hyppönen.
Reportažas iš konferencijos sukurtas KU Medijų laboratorijoje
Reporterė Kristina Abromavičiūtė
Montažistas Mantas Ignatjevas
Operatorius Vasilijus Bortnikas

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pranešimų ciklas Klaipėdos universitete

LRTK posėdis KU

LRTK posėdis KU

2015 metų rugsėjo 15 dieną 10.00 val. Klaipėdos universiteto Mažojoje Auloje (H. Manto 84) vyko išvažiuojamasis LRTK posėdis – pranešimų ciklas „Audiovizualinės žiniasklaidos rinka ir reguliavimas Lietuvoje“.

Renginys pradėtas spaudos konferencija.

Apie audiovizualinės žiniasklaidos įgūdžių ugdymą Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros kuruojamose studijų programose pasisakė prof. dr. Daiva Janavičienė. Audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo naujoves pristatė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitiekūnas. Mantas Martišius pasidalino mintimis apie propagandos įtaką ir grėsmes. Paskaitos dalyviai kalbėjo apie radijo ir televizijos rinkos ypatumus Lietuvoje, politiką ir propagandą, žiniasklaidos panaudojimą politiniais tikslais.

 

„Sociumo“ informacija

„Teismas eina, prašom stoti“

Daugumai žmonių teismas kelia ne itin malonius jausmus, juk būti nukentėjusiuoju arba atsisėsti į teisiamųjų suolą – nenorėtų niekas. Apsilankėme Klaipėdos miesto Apylinkės teisme ir aiškinomės ar tikrai teismas yra visada rūsti, teisi ir neperkalbama institucija?

Teismais pasitikima

2013 metais Vidaus reikalų ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos iniciatyva buvo atlikta gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti žmonių pasitikėjimą teismais. Šios apklausos duomenimis, teismais Lietuvoje pasitiki daugiau nei pusė apklaustųjų. Pasak Klaipėdos miesto Apylinkės teismo pirmininkės Audronės Gaižutienės, tokių apklausų rezultatai priklauso nuo pateikiamų klausimų tipo, kuomet galima nustatyti, kodėl žmogus pasirinko tokį atsakymą.

Pasitikėjimas yra susijęs ir su bylų viešinimu. „Bylų viešinimas didina pasitikėjimą teismais, nes žmonės, žinodami kas ir kaip vyksta teisme, gali nesivadovauti sklandančiais gandais, o savo nuomonę grįsti objektyvia informacija“, – teigia Klaipėdos miesto Apylinkės teismo Atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Kęstutis Butvydas.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, viena pagrindinių nepasitikėjimo teismu priežastis yra įsivaizdavimas, kad teismai korumpuoti. Apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė tvirtina, kad jos praktikoje papirkinėjimo atvejų nepasitaikė. „Nepasitikėjimas teismais yra dėl įvairių priežasčių, nebūtinai dėl asmeninės neigiamos žmonių patirties. Kyšio siūlymas teisėjui, dėl kurio buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, mano atveju nepasitaikė, man nesiūlė ir net nedavė tokių užuominų“, – sako Kristina Baškienė.

Rezonansinės bylos nagrinėjamos įprastai

Didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukia rezonansinės bylos, kurios pasak Kęstučio Butvydo gali būti suskirstytos į dvi grupes: įvykiai, kurie labai sukrėtė arba sudomino visuomenę ir bylos, susijusios su įžymiais asmenimis. Tačiau rezonansinių bylų nagrinėjimui nėra skiriamas papildomas dėmesys, jos nagrinėjamos įprastine tvarka, – teigia Kęstutis Būtvydas.

Teisėjai saugūs?

Pasidomėjome, ar patys teismų dalyviai posėdžio metu elgiasi deramai ir nekelia grėsmės teisėjų saugumui. Teisėja Kristina Baškienė neslepia, kad dažnai teismo posėdžiuose pasitaiko neblaiviu ir agresyviai nusiteikusių asmenų, kuomet dėl jų veiksmų tenka kviesti policijos pareigūnus.

„Grasinimas mano sveikatai, gyvybei, pasitaikė vieną kartą, tas kaltinamasis buvo kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, jis buvo suimtas, todėl realios grėsmės mano saugumui nekėlė, bet dėl atviro grasinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – prisimena Apylinkės teismo teisėja.

Apylinkės teismas – atvira institucija

Klaipėdos Apylinkės teismas gana aktyviai vykdo įvairius edukacinius projektus, supažindina visuomenę su teismo veikla, stengiasi būti atvira institucija.

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų teismas yra vienas aktyviausių Lietuvoje ir, manau, nesuklysiu pasakęs, kad aktyviausias Klaipėdos regione. Mes siekdami, kad visuomenė galėtų daugiau susipažinti su mūsų teismu, organizuojame Atvirų durų dienas, Konstitucijos, Europos civilinės teisės dienos renginius, įvairias diskusijas su visuomene. Per Kalėdas įvykdėme gražią akciją, padovanojome dviejų Klaipėdos ligoninių pacientams teismo darbuotojų atneštas knygas,“ – kalbėjo K. Butvydas.

Ar galime teigti, kad teismas yra atvira ir draugiška institucija? Panašu, kad taip, tačiau dažnai teisingumas privalo būti rūstus.

KU žurnalistikos studentės Kristinos Abromavičiūtės TV reportažas apie „Klaipėdos miesto Apylinkės teismą“ parengtas studijuojat “Reporterio darbo žiniasklaidoje” dalyką. Reportažas sukurtas Klaipėdos universiteto Medijų laboratorijoje.

Vienareikšmiškai – žurnalistų praktika – rudenį!

 

Studentai tarė žodį. Nuotrauka iš SŽ-12 archyvo

Studentai tarė žodį. Nuotrauka iš SŽ-12 archyvo

Sociume jau turėjote galimybę paskaityti straipsnį apie žurnalistikos studentus ir jų įspūdžius, atlikus praktiką. Iki 2014 metų pirmuosius du studijų metus žurnalistikos studentai praktikas atlikdavo vasaros metu, tik paskutinė praktika ketvirtajame kurse visada būdavo rugsėjo mėnesį. Šie metai buvo pirmieji, kai, atsižvelgiant į studentų pageidavimus, buvo pakeistas praktikavimosi laikas. Kadangi ketvirto kurso studentams tvarka nesikeitė, o antrakursiai, pasikeitus studijų programai, net nesužinojo, ką reiškia praktiką atlikti vasaros laikotarpiu, buvo pakalbinti trečiakursiai žurnalistai. Jie turėjo progos paragauti žurnalistinio darbo tiek vasarą, tiek rudenį ir sutiko pasidalinti savo mintimis apie šį nemenką pokytį studijų programoje.

[Read more…]