Erasmus+ programa pritraukė rekordinį dalyvių skaičių

Trisdešimtmetį švenčianti programa Erasmus+ savo gimtadienio proga sulaukė dovanos – rekordinio dalyvių skaičiaus. Kukli aukštųjų mokyklų studentams skirta judrumo programa tapo pavyzdine programa, kuria kasmet gali pasinaudoti beveik 300 000 aukštųjų mokyklų studentų.

Europos Komisija paskelbė naujus duomenis, iš kurių matyti, kad 2015 m. programa „Erasmus+“ 678 000 europiečių sudarė galimybę studijuoti, mokytis, dirbti ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Tai pats didžiausias skaičius per visus programos gyvavimo metus. Tais pačiais metais Europos Sąjunga į daugiau kaip 19 600 projektus, kuriuose dalyvavo 69 000 organizacijų, investavo 2,1 mlrd. EUR.

tsi_erasmus_logo

Programos geografinė apimtis išsiplėtė nuo 11 šalių 1987 m. iki 33 šalių šiuo metu (visos 28 ES šalys, taip pat Turkija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas).
Dabartinės 2014–2020 m. vykdomos programos „Erasmus+“ biudžetas yra 14,7 mlrd. EUR. Galimybę dalyvauti programoje bus suteikta daugiau kaip 4 mln. žmonių. Pagal šią programą taip pat remiami sporto srities, švietimo, mokymo ir jaunimo institucijų tarpvalstybinės partnerystės projektai ir veiksmai, kad būtų prisidedama prie sporto europinio matmens plėtotės ir kovojama su didžiausiomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis. Be to, pagal programos „Jean Monnet“ veiksmus skatinama su Europos integracija susijusių dalykų dėstymas ir mokslinė tiriamoji veikla.

Erasmus+ programa, tai ne tik puiki galimybė įgauti daugiau patirties, žinių, bet ir puikus būdas pažinti pasaulį iš arčiau, aplankyti užsienio šalis, susipažinti su kitomis kultūromis. Kaip sakė Tiboras Navracsicsius, už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys: „Jau tris dešimtmečius programa „Erasmus“ jaunimui leidžia pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, padeda jiems įgyti ypač svarbių įgūdžių, tarp jų – socialinių ir tarpkultūrinių, ir skatina aktyvų pilietiškumą. Programa padeda kurti žmonių tarpusavio ryšius, remia jų bendradarbiavimą ir taip atlieka kertinį vaidmenį, kad mūsų jaunimas turėtų daugiau galių kurti geresnę visuomenę. Tai solidarumas, kurio Europai dabar reikia labiau negu bet kada nors anksčiau. Noriu užtikrinti, kad ateityje pagal programą „Erasmus+“ būtų galima paremti dar daugiau pačių įvairiausių sluoksnių ir kilmės žmonių“.

2015 m. programa „Erasmus+“ išsiplėtė dar labiau – pirmą kartą aukštosioms mokykloms suteikta galimybė siųsti studentus ir darbuotojus į Europai nepriklausančias šalis ir atitinkamai priimti studentus bei darbuotojus iš tų šalių (galimybė suteikta daugiau kaip 28 000 žmonių). Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išlieka trimis pagrindinėmis siunčiančiausiomis šalimis, o daugiausia programos „Erasmus+“ dalyvių priima Ispanija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Dalyvių atsiliepimai patvirtina, kad pagal programą „Erasmus+“ užsienyje praleistas laikas nepraėjo veltui: 94 proc. dalyvių teigia, kad jie patobulino savo įgūdžius, o 80 proc. mano, kad jiems atsivėrė daugiau karjeros galimybių. Vienas iš trijų studentų, pagal programą „Erasmus+“ atvykusių į užsienį stažuotei, iš juos priimančių įmonių gauna darbo pasiūlymą. Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) „Erasmus“ studentas Jyrki Katainenas sakė: „Švietimas yra gyvybiškai svarbus, nes jis žmonėms suteikia žinių, gebėjimų, įgūdžių ir pajėgumų tinkamiausiai išnaudoti savo potencialą bei atsiveriančias galimybes. Judrumas išplečia mūsų akiratį ir padaro mus tvirtesnius. Programa „Erasmus“ gali suteikti ir viena, ir kita. Kadangi pats kadaise buvau „Erasmus“ studentas, visa tai patyriau tiesiogiai. Norėčiau paskatinti kitus studentus, ypač dėstytojus, mokytojus, su jaunimu dirbančius asmenis, profesinio mokymo įstaigose besimokančius asmenis taip pat pasinaudoti programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis“.

Programos trisdešimtmečio proga visoje Europoje bus organizuojama daugybė renginių sukakčiai paminėti. Lietuvoje artimiausiu metu numatyti šie „Erasmus+“ programos renginiai:

  • 2017-03-20 – 2017-03-23 Mokymai atvykusiems Europos savanorių tarnybos savanoriams Trakuose.

Parengė: Eigilė Nainytė

 

 

Kaip tapti sėkmingu pirmakursiu

Buvusių pirmakursių patarimai.

Daugelį pirmakursių gyvenimas universiteto ritmu pažadino iš letargo miego. Anksčiau plaukę pasroviui tiek finansinėje, tiek akademinėje ar socialinėje sferoje, dabar studentai privalo viską imti į savo rankas. Ką daryti, kad užgriuvusi lavina atsakomybių neslėgtų ir kaip tapti sėkmingu pirmakursiu?

 Pateikiame keletą patarimų, ko galima tikėtis pirmaisiais studijų metais.

Jūs esate atsakingas suaugęs žmogus

Jei jūs pramiegodavote savo žadintuvą, visada šalia būdavo mama, tėtis, sesuo ar brolis. Todėl galėjote ramiai sau eiti miegoti, žinodami, kad vis tiek kažkas ryte jus pažadins ir pusryčiai bus pateikti ant stalo. Dabar taip nebus!

Nuo to momento, kai palikote savo tėvų namus, tapote atsakingais ir suaugusiais žmonėmis. Todėl turite būti įsitikinę, kad paskaitoje atsidursite laiku ir žadintuvas ryte tikrai suskambės bei suspėsite atlikti visus darbus, o svarbiausia – sveikai papusryčiauti. Tačiau jeigu nespėsite padaryti visko laiku nereikia savęs graužti. Natūralu, kad retsykiais pramiegosite ir nespėsite į paskaitą laiku, ar praleisite savo pusryčius, nes esate labai užsiėmę. Toks nerūpestingumas yra studentiško gyvenimo dalis, už kurį atsakote patys.

Nepamirškite – jūs ne vieni

Nors dabar jūs esate suaugęs, savarankiškas ir atsakingas žmogus, labai svarbu nepamiršti, kad universitete yra daugybė žmonių, galinčių ir norinčių jums padėti, todėl neturėtumėte jaustis vieniši. Daugelis pirmakursių iš pradžių patiria nostalgiją ar netgi depresiją, kol susiranda draugų ir bendraminčių. Universitetas rengia daug renginių, kurių metu galima susipažinti su naujais žmonėmis.

Nebijokite pasakyti „taip“. Jeigu jus pakvietė kartu papietauti bendramoksliai – sutikite, tai puiki pradžia. Dalyvaukite visur, kur jus kviečia. Nugalėkite save ir nebijokite to, kaip priims jus kiti.

Pakeiskite savo mintis, rizikuokite, linksminkitės

Universitete jūs turėsite priimti keletą svarbių sprendimų – ar studijuoti užsienyje pagal mainų programą? Kur kreiptis dėl darbo? Kur ir kaip susirasti praktikos vietą? Nors visos šios mintys kelia stresą, nereikėtų panikuoti. Dauguma universitetų šiuos klausimus studentams pradeda kelti tik antrame kurse, todėl vis dar turite laiko apsispręsti.

Išbandykite naujus dalykus. Pabandykite studijuoti užsienyje. Universitetas bendradarbiauja su kitų šalių mokymosi įstaigomis, tai puiki proga pažinti kitą kultūrą, gilinti kalbos žinias, pamatyti kitas šalis, praplėsti savo pažinčių ratą ir galimybių ribas. Išbandykite „Erasmus+” programą.

Galiausiai pasilinksminkite. Taip, universitetas yra ta vieta, kurioje kuriate savo ateitį, tačiau jis taip pat yra ta vieta, kuri paliks jums geriausius prisiminimus. Po sunkių darbų, duokite sau laisvą minutę, atsipalaiduokite ir išeikite praleisti laiką su draugais… Tik nepamirškite nusistatyti žadintuvo!

 

Parengė Viktorija Dirmeikytė, papildomų studijų studentė.

 

KONKURSAS STUDIJOMS UŽSIENYJE PAGAL ERASMUS+ MAINŲ PROGRAMĄ

erasmus

Klaipėdos universitetas skelbia studijų užsienyje pagal ERASMUS+ programą konkursą 2016-2017 studijų metams. Užpildę reikiamus dokumentus iki 2016 m. kovo 18 d. turi kreiptis į KU Studijų skyrių (Herkaus Manto g. 84, Senato pastatas, 3 aukštas, 305 kabinetas).

Detali informacija apie konkurso sąlygas ir procedūras

Linkime sėkmės

Komunikacijų katedra

Unique opportunities for young people

© Alessandro Sozzi, Training Course in Romania, 2015

© Alessandro Sozzi, Training Course in Romania, 2015

The European Union spends a lot of money on Erasmus+ programme. Many of us are familiar with it. Students are studying few months at a foreign university thanks to Erasmus+. In 2015 I have spent 5 months in Lithuania, Klaipeda University. I can honestly say that it was difficult. I studied in English, Slovak and Lithuanian at the same time. But it was a great time for me and as a bonus, I learned Lithuanian language – the language spoken by only 3 million people. [Read more…]

Studijos Voldoje: miela, gražu, malonu

Į kalną užkopusios Domantė Stankevičiūtė (kair.) ir Justina Norkutė (centre) grožisi kraštovaizdžiu. Nuotr. iš merginų archyvo

Į kalną užkopusios Domantė Stankevičiūtė (kair.) ir Justina Norkutė (centre) grožisi kraštovaizdžiu. Nuotr. iš merginų archyvo

2015 metų rugpjūtį susikrovusios lagaminus ir į Norvegiją semestrui studijuoti pagal ERASMUS+ programą išvykusios Klaipėdos universiteto trečio kurso žurnalistikos specialybės studentės Domantė Stankevičiūtė ir Justina Norkutė studijuoja ir tiesiog mėgaujasi gyvenimu Skandinavijos šalyje.

Merginos mokosi Voldos universitetinėje kolegijoje. Didžiausias dėmesys skiriamas fotografijai: kaip paruošti spausdinimui tinkančias nuotraukas. Joms jau įsiminė nuostabus studijų užsienyje miesto kraštovaizdis, kurį merginos įamžino ne viename kadre.

Klaipėdietės naujoje šalyje buvo priimtos šiltai. Labiausiai jų dėmesį patraukė Voldos gyventojų kultūra. Kaip teigia studentės, vietiniai žmonės trykšta optimizmu ir mandagumu, ko neretai pasigesta Lietuvoje.

[Read more…]