Fotografija kaip antroji profesija?

Andrius Skripka. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Andrius Skripka. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pomėgis gali ne tik padėti atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, bet ir tapti antruoju pragyvenimo šaltiniu. Ką apie tai galvoja tuo gyvenantys?

Pokalbis su Andriumi Skripka, žmogumi, sugebėjusiu fotografiją paversti savo antrąja “profesija”.

Kaip susidomėjote fotografija?

Fotografija mane žavėjo nuo pat vaikystės. Man visada patiko žiūrėti pro fotoaparato akutę – ten viskas atrodė gražiau ir įdomiau.

Dar labiau šią aistrą kurstė tėtis. Iš Maskvos parsivežęs fotoaparatą „Zenit“, kiekvieną vakarą man leisdavo jam padėti ryškinti nuotraukų juosteles, daryti nuotraukas. Ryškalų (ryškinamųjų skysčių) kvapas ir ant baltų lapų ryškėjantys vaizdai niekaip nedingo iš atminties.

Kada pradėjote fotografuoti?

Jei neklystu, tuo metu mokiausi 9-oje klasėje. Tada iš tėčio gavau fotoaparatą „Zenit“, kurį jis padovanojo už gerus mokymosi rezultatus.

Kokie buvo pirmieji bandymai?

Esu įsitikinęs, kad mano pirmieji fotografavimo bandymai buvo tokie pat kaip ir

A. Skripka: „Bandymo fotografuoti metais padariau vienus iš geriausių savo kadrų". Nuotr. iš asmeninio archyvo

A. Skripka: „Bandymo fotografuoti metais padariau vienus iš geriausių savo kadrų“. Nuotr. iš asmeninio archyvo

daugumos. Jie ne itin žavėjo, nes iš 36 kadrų juostelės retai pavykdavo padaryti bent vieną gerą nuotrauką, o jei pavykdavo – tai man būdavo didžiausia šventė.

Įdomiausia tai, kad pirmaisiais ar antraisiais bandymo fotografuoti metais padariau vienus iš geriausių savo kadrų, kurie ir šiandien man labai patinka.

 

Kada pradėjote fotografuoti vestuves ir kitas šventes bei renginius?

Pirmąsias vestuves teko fotografuoti dar būnant studentu. To manęs paprašė draugai ir aš sutikau pabandyti. Suprantama, patirties stoka padarė savo. Vėliau, apie 2004 – 2005 m. paragintas savo antrosios pusės nusprendžiau savo hobį paversti papildoma veikla, iš kurios tikėjausi gauti finansinės naudos. Pirmieji užsakymai buvo tikri valios ir kantrybės išbandymai, o rezultatai nebuvo prasti. Džiaugiuosi, kad visi užsakymai, kuriuos gavau, leido mokytis ir netrukus įgavau reikiamos patirties.

Kiek sulaukiate užsakymų?

Negaliu pasigirti užsakymų kiekiu (nesireklamuoju), tačiau mane tenkina jų kiekis, nes jų gaunu tiek, kad to užtenka norint atitrūkti nuo pagrindinio darbo rūpesčių bei papildomai save realizuoti.

Džiaugiuosi gerais atsiliepimais, kurie mane skatina tobulėti.

Ko reikia norint išmokti gerai fotografuoti?

Mano manymu, pirmiausia reikia noro, o vėliau nepasiduoti ir  domėtis fotografija toliau.

Kokius patarimus galėtumėte duoti pradedantiesiems?

Nevenkit savikritikos – ne visada gera nuomonė apie save padeda. Taip pat bent kartą tyliai pasijuokite iš tų, kurie vaikšto aukštai iškėlę galvas.

Vitalija Butkutė

Fotografijos studijoje – įsimintinas praktinis užsiėmimas

Fotografijos praktikumas. Nuotraukauka iš E. Rudytės asmeninio archyvo

Fotografijos praktikumas. Nuotraukauka iš E. Rudytės asmeninio archyvo

Stodama į Klaipėdos universiteto Medijų ir komunikacijos studijas nesitikėjau, kad gausime tiek praktikos, bendrausime su tiek daug įdomių žmonių, tokių kaip archeologas A. Girininkas,  politologas L. Bielinis, profesionalus fotografas A. Stanevičius.

Kadangi esame jauni, daug keliaujame, fiksuojame nemažai mus supančių vaizdų, fotografuojame šeimą, artimuosius, vaikus, todėl mane sudomino pratybos fotografijos studijoje ir pažintis su profesionaliu fotografu Antanu Stanevičium. Šia patirtimi norėčiau pasidalinti su kitais.

Praktinio užsiėmimo metu mes ne tik turėjome galimybę pamatyti profesionalaus fotografo A. Stanevičiaus darbus, sukauptus per ilgą veiklos laikotarpį, bet ir susipažinti su skaitmeninių fotoaparatų parametrais, fotografuoti ir konsultuotis mums iškylančiais klausimais.

Šiek tiek teorijos

Fotografijos praktikumas. Nuotrauka iš E. Rudytės asmeninio archyvo

Fotografijos praktikumas. Nuotrauka iš E. Rudytės asmeninio archyvo

Skaitmeninė fotografija skiriasi nuo tradicinės, t.y. juostinės, kadangi  vaizdas apdorojamas ir išsaugomas atminties kortelėje skaitmeniniu formatu.

Skaitmeniniai fotoaparatai yra labai skirtingi, vieni skirti mėgėjiškam fotografavimui, kiti pažengusiems mėgėjams, o treti – profesionaliems. Todėl jie turi tam tikrus režimus, tokius kaip rankinis, pusiau automatinis, automatinis. Jei nėra naudojamas automatinis režimas, tai fotografuojantysis turi pats pasirinkti aplinkos apšvietimą, t.y. nustatyti fotoaparato parametrus dienos šviesa / blykstė / paprasta elektros lemputė.

Užsiėmimų metu daugiausiai buvo kalbama apie du pagrindinius parametrus – diafragmą ir išlaikymą. Šių parametrų paskirtis panaši – valdyti pro objektyvą patenkančios šviesos stiprumą. Tai turi didelės įtakos gaunamo atvaizdo kokybei.

Labai svarbus nuotraukų kokybei yra ISO nustatymas, kuo mažesnis ISO tuo kokybiškesnė tampa nuotrauka. Mažesniu ISO nustatymu fotografuojami gamtos vaizdai, nejudantys ar mažai judantys objektai. Didesniu ISO fotografuojami vaikai, judantys objektai. Kuo didesnis ISO nustatymas, tuo labiau grūdėta tampa nuotrauka.

Praktinis  užsiėmimas fotografijos studijoje

Fotografijos praktikumas. Nuotrauka iš E. Rudytės asmeninio archyvo

Fotografijos praktikumas. Nuotrauka iš E. Rudytės asmeninio archyvo

Po keleto teorinių paskaitų, t.y. skaitmeninių fotoaparatų parametrų apžvalgos, fotografo A. Stanevičiaus nuotraukų pavyzdžių apžvalgos, gavome praktinį darbą, kurio metu turėjome padaryti keletą nuotraukų, išbandant minėtų  parametrų nustatymus. Taip pat skyrėme laiko nuotraukų iš studentų asmeninių archyvų apžvalgai bei komentarams.

Mūsų atsineštas nuotraukas įvertino fotografas A. Stanevičius ir pateikė savo nuomonę, pliusus ir minusus, į ką atsižvelgti fotografuojant kitą kartą, bei kokių klaidų nedaryti. Taip pat šio užsiėmimo metu, mums buvo patarta kaip galima ištaisyti mažas klaideles, naudojant nuotraukų redagavimo programą „Adobe Photoshop“.

Šios fotografijos pratybos buvo naudingos ir tuo, kad profesionalus fotografas išanalizavo visų studenčių nuotraukas, todėl galėjome mokytis ne tik iš savų klaidų, bet ir iš kolegių darbų.

Autorė: Egidija Rudytė

Renginiai Klaipėdoje gegužės 14–20 dienomis

ĮKALINTI. Spektaklio personažai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, iš prigimties ambivalentiškos asmenybės, susiduria su savo demoniškais troškimais, kurie ir neleidžia nutrūkti tragedijos vyksmui. Švyturio menų doko nuotr.

ĮKALINTI. Spektaklio personažai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, iš prigimties ambivalentiškos asmenybės, susiduria su savo demoniškais troškimais, kurie ir neleidžia nutrūkti tragedijos vyksmui. Švyturio menų doko nuotr.

Šią savaitę Klaipėdoje rekomenduojame aplankyti:

Klaipėdos lėlių teatre ketvirtadienį, gegužės 17 d., 18 val. įvyks  susitikimų-pokalbių ciklas „Reveransas: Klaipėdos lėlių teatro žmonės“ (II). Vakaras su Klaipėdos lėlių teatro režisieriais. [Read more…]

KITI 3: nauja yra tai, kas nepamiršta

KITI 3 plakatas. © Darius Vaičekauskas

KITI 3 plakatas. © Darius Vaičekauskas

Penktadienį, balandžio 13 dieną, fotografijos projektas „KITI 3“ atvėrė duris dvejose erdvėse – Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2).

„KITI“ – tai tęstinis, jau trečius metus Klaipėdoje vykstantis fotografijos projektas, kuriuo siekiama suvienyti senosios ir naujosios kartų fotografus, atrasti dar nežinomus autorius, suteikiant galimybę žiūrovams pamatyti jų kūrybą parodinėse erdvėse. Projekto iniciatorius ir parodos organizatorius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Skaityti toliau..