SUPERVIZIJA PROFESINIO STRESO PREVENCIJOJE

Klaipėdos Universitete lapkričio 16-osios popietę, projekto „Iškeisk pamoką į paskaitą“ metu, visi norintieji buvo kviečiami pasiklausyti doc. dr. Indrės Dirgėlienės paskaitos „Streso rizika profesinėje veikloje. Kokie yra įveikos būdai?“. Pasak docentės, tai opi tema, apie kurią privaloma kalbėti, mat dabartiniame, moderniame darbo pasaulyje stresas tapo didžiausiu pavojumi sveikatai.

Specialistės teigimu, labiausiai streso pažeidžiamos yra tos profesijos, kurių darbo metu yra susiduriama su kritinėmis situacijomis, pavyzdžiui, socialiniai, slaugos bei medicinos darbuotojai, mokytojai, policininkai. Šis veiksnys gali pasireikšti baime, nerimu, nepasitikėjimu bei menkavertiškumo jausmu, kurie laikui bėgant gali peraugti į rimtas psichologines problemas.

Susitikimo metu buvo papasakota apie naują paslaugą mūsų šalyje – superviziją. Tai, anot dėstytojos, yra konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis stresinėmis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia. Supervizorius padeda į situaciją pažvelgti iš šalies ir įvardinti problemas, o dalyvaujantieji procese mokosi patys jas spręsti.

supervizija

Paskaitos metu savo prezentaciją apie stresą bei jo sprendimo būdus pristatė ir socialinio darbo pirmo kurso studentė Vitalija. Jos teigimu, svarbiausia darbe yra laiko organizavimas, pasitikėjimas savimi, bendradarbiavimas bei laiku rasta pagalba. Savo patirtimi bei išgyvenimais dalinosi susirinkę moksleiviai ir studentai. Jų teigimu, mokymosi įstaigose stresas išgyvenamas prieš egzaminus ar atsiskaitymus.

paskaita

Parengė: Elvyra Sakalauskaitė

Kasdieniai sprendimai lemia mūsų ateitį

Lapkričio 18 dieną Klaipėdos universitete vyko festivalio „Restart“ paskaita „Ekologija ir žmogaus teisės“. Jos metu docentas daktaras Valdas Rimkus dėstė faktus ir dalinosi įžvalgomis kaip šiandieniniai mūsų sprendimai lemia mūsų vaikų ir anūkų gerovę.

Paskaitoje buvo aptariamos žmogaus teisės – prigimtinės teisės, priklausančios visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pilietybės, gyvenamosios vietos, lyties, etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos ar kitų aspektų.

„Šias prigimtines žmogaus teises, t.y. be ko mes negalėtume būti žmonėmis, mes įgyjame dėl to, kad mes gimėme žmonėmis. Jų mums nesuteikia ir negali atimti valstybė. Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės leidžia mums vystyti ir naudoti savo žmogiškąsias savybes, savo protą, talentus, sąmonę ir patenkinti savo dvasinius bei kitus poreikius. Tačiau būti žmogumi kiekvienam reiškia skirtingus dalykus.“ – kalbėjo V.Rimkus.

valdasrimkus

„Tačiau nėra jokios teisės be pareigos. Jeigu aš turiu teisę į gyvybę, tai aš turiu pareigą gerbti ir saugoti kito gyvybę. Jeigu aš turiu teisę į saugų gyvenimą, tai aš turiu pareigą sudaryti saugų gyvenimą esantiems šalia manęs. Jeigu aš turiu teisę į privatumą, aš turiu pareigą nepažeisti kito žmogaus privatumo. Yra esminė visų religijų, visų laikų moralės taisyklė: nesielk taip, kaip nenori, kad su tavimi elgtųsi“, – teigė docentas daktaras.

„Tačiau ką reiškia būti žmogumi? Ką reiškia gyventi kaip žmogui? Net 1,3 mlrd. žmonių gyvena be elektros. Net trečdalis pasaulio žmonių maistą verda ant atviros ugnies, dėl ko kasmet 4 mln. gyventojų miršta apsinuodiję smalkėmis. Europoje net 1 mln. žmonių neturi geriamo vandens, net 8 mln. žmonių neturi sanitarinių sąlygų. Ar tai žmoniškos gyvenimo sąlygos?“, – kėlė klausimus diskusijai V.Rimkus.

Pasaulyje egzistuoja didžiulė nelygybė. Nauru valstybėje nedarbo lygis 90 %, tuo tarpu Monake – 0 %. Indijoje darbuotojo atlyginimas per dieną mažesnis nei 1 eur, tuo tarpu Liuksemburge net 60 eur. Žvelgdamas į tokią situaciją, V.Rimkus drąsiai teigia: „Šiandien pasaulyje vergiškomis sąlygomis dirba daugiau žmonių, nei XVIII a. buvo vergų“.

Kitas keliamas klausimas: „Ką mūsų šiandieninis gyvenimo patogumas reiškia kitiems? Juk mes vient tik vartojame. Ir mus tai skatina daryti. Kuo greičiau pasikeisti daiktus naujais. Ką tai reiškia? Kad pasaulis išmeta vis daugiau ir daugiau anglies dvideginio, kad pasaulis išmeta vis daugiau kitokių atliekų, kad pasaulis baigia išnaudoti resursus energijai gauti. Mes baigiame nustekenti pasaulį.“ Besaikis turtingųjų pasaulio valstybių gyventojų vartojimas veda prie didelių taršos ir klimato atšilimo problemų. „Daugiausia pasaulyje CO2 išmeta Kinija, Amerika, Europa, Indija, o tuo tarpu dėl to labiausiai kenčia visa Afrika. Tos šalys, kurios labiausiai kenčia, mažiausiai prisideda prie klimato atšilimo. Tuo tarpu tos, kurios mažiausiai kenčia, prisideda daugiausiai.“

„Todėl kiekvieno mūsų kasdienėje veikloje priimami sprendimai reiškia labai daug dėl žmogaus teisių padėties kitur. Pavyzdžiui, jeigu mes nustotume valgyti mėsą, labai padėtume pasaulio klimatui, nes beveik ketvirtadalis CO2 į atmosferą patenka iš žemės ūkio. Kuo mažiau reiktų auginti gyvulių, tuo mažiau CO2 patektų į orą“, – kaip vieną iš taršos mažinimo alternatyvų siūlė V.Rimkus. Nors pats pranešėjas teigė mėsą valgyti mėgstantis. Tad mėsos mėgėjus prie taršos mažinimo ragino prisidėti kitais būdais: daugiau naudojantis viešuoju transportu, automobiliu pavežant pakeleivius, rūšiuojant atliekas ir pan. „Mūsų kasdieniai sprendimai labai daug reiškia ateities kartų gerovei. Jeigu mes nesuvoksime ką mūsų dabartinis elgesys reiškia mūsų vaikams, mūsų anūkams, mes išnyksime kaip dinozaurai. Dabar yra laikas pereiti į aukštesnį sąmoningumo lygį, į aukštesnį moralės etapą“, – akcentavo docentas daktaras.

Daugumai žmonių šiandien svarbiausia turėti šeimą, pinigų, sveikatą, karjerą ir patogų būstą. Ir beveik kiekvienas (išskyrus šeimą) iš šių norų patenkinimų skatina vartojimą. Žmonės nori turėti kuo daugiau, kuo geriau, kuo naujau, tačiau šis besaikis norų tenkinimas kenkia aplinkai ir kitiems žmonėms.

Paskaitos metu buvo išdalinta medžiaga su R.M.Kidderio straipsniu „Trys 1990-ųjų E“. Pagrindinė teksto mintis – „Materializmas negali išgyventi perėjimo į tvarų pasaulį“. Todėl norėdami taisyti daromą žalą ir kurti gražią ateitį, turime pradėti keistis nuo savęs. Visiems perskaičius tekstą buvo iškeltas klausimas: „Nuo ko galėtumėte pradėti ir ko šiandien sutiktumėte atsisakyti?“ Lengviausiai klausytojai sutiktų atsisakyti mėsos, keli teigė galintys gyventi be automobilio. Tačiau kalbant apie mobiliųjų telefonų naudojimą, galinčių ir norinčių jų atsisakyti neatsirado nė vieno.

Paskaitos dalyviai džiaugėsi dalyvavę ir išgirdę naudingų dalykų. „Valdo Rimkaus paskaitos visada yra įdomios ir aktualios, sužinome visada kažką naujo“ – teigė KU socialinio darbo pirmo kurso studentė Vitalija Barbieriūtė.

Paskaitoje dalyvavo 10-11 klasių moksleiviai ir studentai. Visiems užsiregistravusiems dalyviams buvo įteikti pažymėjimai.

Parengė: Rita Skirpstaitė

Mokslų daktaro paskaitai prireikė pratęsimo

Lapkričio 16 dieną vykusioje paskaitoje „Nuotaikų geometrija“ matematikas, fizikas Andrius Kulikauskas dalinosi mintimis apie žmogaus nuotaikas, jų kaitą. Vilniaus dailės universiteto Klaipėdos fakultete vykusio festivalio „Restart“ paskaitoje buvo analizuojamos nuotaikos, pasitelkiant geometrines formas, taip pat nagrinėjadmos tradicinių kinų eilėraščių perteikiamos emocijos.

foto

Kulikauskas teigė, kad menai yra giminingi mokslui. Šios šakos yra priemonės atsakyti į svarbiausią klausimą – kokia yra tiesa? Filosofas kėlė klausimą – kodėl? Kodėl yra žmogus, dievas, kas jis yra? Filosofija bando atsakyti į šiuos klausimus, nors tai neįmanoma. Šilto dialogo su auditorija metu dėstytojas, nukrypęs nuo temos, net nesiruošė prie jos grįžti. Tačiau to ir nereikėjo, nes jaukus pokalbis su klausytojais sudomino net nepradėjus kalbėti paskaitos tema.

Filosofas juokavo, kad galėtume nuotaikas skirstyti, kaip atspalvius – kodais. Nuotaikų yra daug, ir mes nežinome iš kur jos atsiranda. Atrodo viskas gerai, tačiau kartais atsikeli nuliūdęs be jokios priežasties. Dėstytojas svarsto, kad galbūt liūdna dėl aplinkos, nes jis gyvena kaime, ir mato jo realybę, kur visi vartoja alkoholį. Jis šypsodamasis sako: „Ar aš už svaigalus? Aišku už.“ Juokas palydėjo šį teiginį ir dėstytojas pripažino vis dėlto alkoholio nevartojantis. Meilė savo smegenims neleidžia to daryti.

fotoa%cc%a8

Kulikauskas po pokalbio apie tikslų siekimą ir skirtingas emocijas, paprašė paskaitos besiklausančio vyro pabandyti sukurti eilėraštį. Klausytojas sakė negalįs, tačiau jam padėjo dėstytojas, užrašinėdamas kiekvieną ištartą žodį. Pridėjęs eilėraščio pabaigą jis prajuokino publiką. Tačiau atėjo eilė rimtesniems dalykams – tradicinių kinų eilėraščių skaitymui kinų ir lietuvių kalbomis bei jų nagrinėjimui. Kinų kalba labai sudėtinga, vienas žodis gali turėti daug reikšmių, priklausomai nuo emocijos sakant žodį, intonacijos. Dėstytojas teigia, kad mažuose, ir iš pirmo žvilgsnio paprastuose eilėraščiuose, galima rasti gilesnę prasmę. Tai parodė publikai.

Paskaitos pratęsime, trukusiame ilgiau nei pati paskaita, anot dėstytojo, „išliko tik elitas“. Su A. Kulikausku iš viso išnagrinėjome 6 kinų eilėraščius, išgirdome įvairių pasakojimų. Supratome, kad visada galime rinktis kitą kelią, nei einame dabar, skirtingai nei vieno jo pasakojimo herojus. Turiningai ir įdomiai praleidę laiką atsisveikinome su Amerikoje gimusiu lietuviu. Publika palydėjo dėstytoją šiltais plojimais. Jis mums padovanojo minčių pamąstymui ir atsakė į kai kuriuos kamuojančius klausimus.

Parengė Artūras Maslak.

Privaloma kūno kultūros paskaita universitete „išteisinta“

Kūno kultūra reikalinga tam, kad vyktų pastovus žmogaus judėjimas, nebūtų sėdėjimo vietoje. Nuotraukoje - 2010 metų varžybos Melnaragėje, aut. nuotr.

Kūno kultūra reikalinga tam, kad vyktų pastovus žmogaus judėjimas, nebūtų sėdėjimo vietoje. Nuotraukoje – 2010 metų varžybos Melnaragėje. Aut. nuotr.

Jurgita Grigalaitytė lieka ištikima sporto tematikai. Analitiniame straipsnyje ji tinkamai panaudoja hipertekstualumą, vizualumą. Studentė tinkamai pasinaudojo interaktyvumo galimybėmis, surinkdama apklausos duomenis analizei.

Doc. dr. Daiva Janavičienė

Jau nuo seno visiems žinomos posakis, jog sportas – sveikata. Jo dėka ne tik gerėja sveikata, kūno formos, bet ir ugdoma valia, ryžtas bei ištvermė. [Read more…]

Paskaita miesto centre gurkšnojant kavą

Talentams įteikiami diplomai. Indrės Tumėnaitės nuotr.

Talentams įteikiami diplomai. Indrės Tumėnaitės nuotr.

Susirinkti gurkšniui kavos ir išgirsti, ką laisvalaikiu mėgsta veikti jų kursiokai. Tai ne įprastas laisvalaikio scenarijus, o paskaita. Neoficialioje aplinkoje smagiau bendrauti ne tik su kurso draugais, tačiau ir su dėstytojais. [Read more…]