KU ir verslo atstovų diskusija

Savaitgalį Klaipėdos universiteto socialinių mokslų fakulteto bendruomenė ir įvairių verslo sričių atstovai susirinko į praktinį seminarą – „Universiteto absolventas darbo rinkoje: darbdavio vizija – universiteto misija“. Aktyviai diskutuojant buvo siekiama suderinti darbdavių norus ir universiteto galimybes geriau studentus paruošti darbui.

„Universitetai patiria vis didesnį spaudimą, reikalavimą iš darbdavių, kad mes jiems tiektume paruoštus žmones, kurie iš sykio galėtų kibti į darbą. Ir manau, kad jų pageidavimai, o kai kuriais atvejais ir priekaištai, yra pagrįsti. Atsiranda sunkumų suartinti gyvenimo realijas ir poreikius su universitete dėstomais dalykais. Arba kitaip sakant tiek studentai, tiek darbdaviai jaučia didelį atotrūkį tarp dėstomų teorinių dalykų ir tarp to, ką studentai turės veikti baigę universitetą. Todėl šio mūsų susitikimo tikslas – išgirsti, kokio šiandien reikia jauno specialisto mūsų ūkiui, verslui, kultūrai. Ką studentai turėtų ateidami į darbą jau gebėti atlikti, kad nereikėtų darbe organizuoti antro universiteto. Žinoma, dėstyti viską taikomojo pobūdžio aspektu nėra lengva, tačiau mes stengiamės ir jau pradėjome tai daryti.“ – tokiais žodžiais seminaro tikslą pristatė KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas.

Išnagrinėjus trijų metų darbdavių pildytus klausimynus, 13 metų personalo atrankų srityje dirbanti personalo atrankos įmonės „Atranka 360“ vadovė Gintė Žilinskienė, išskyrė šešis daugiausia kartų paminėtus lūkesčius. Anot jos, darbdaviai iš absolvento tikisi: energijos ir asmenybės stiprumo, kad daugiau duotų, o ne lauktų, kol kitas duos, sisteminio suvokimo, kaip funkcionuoja įmonė, kūrybinių ir netradicinių sprendimų, efektyvaus bendradarbiavimo su klientais ir kolegomis bei teisingų darbo principų ir vertybių, kuriomis vadovautųsi darbe. „Darbdaviai nori, kad atėjęs dirbti absolventas konkrečiai žinotų, ką jis gali įmonėje, kokius konkrečius veiksmus jis yra pajėgus atlikti, kokios jo stiprybės ir ką jis gali duoti“, – kalbėjo G.Žilinskienė. Personalo specialistė paragino dėstytojus ir pačius studentus, studijų metu stebėti, kas jiems geriausia sekasi, kokias savybes jie turi. Jos teigimu, pirmiausia pats žmogus turėtų susivokti: ką jis gali, ko nori ir suprasti, kokia yra realybė, kurioje tai panaudos. G.Žilinskienė taip pat akcentavo, kad ir verslas daro daug spragų. Pavyzdžiui, kai studentai ateina į praktiką – juos nusiunčia į archyvą arba užkrauna seniai nepadarytus, nereikšmingus darbus.

verslo-atstovai-diskusijoje

Verslo atstovai diskusijoje. R. Skirpstaitės nuotr. 

Tuo tarpu transporto kompanijos UAB „Vlantana“ personalo skyriaus vadovė Aistė Miciūtė teigė, kad netiesa, jog praktikantus nusiunčia į archyvą, studentams praktikos metu yra patikimos ir pakankamai rimtos užduotys. „Bet vėlgi jeigu pasirašai praktikos sutartį ir dieną, kada turi ateiti studentas, jis neateina ir nesugeba net SMS žinutės parašyti, tai yra blogai. Ir aišku čia jau ne universitetas kaltas, o pats žmogus. Apskritai, ne visada teorinės žinios ar diplomas lemia dėl konkretaus darbuotojo pasirinkimo. Labai svarbios yra asmeninės savybės.“ Personalo skyriaus vadovė skatino pačius studentus turėti realesnius lūkesčius, adekvačiai vertinti save ir rinką, nepradėti darbo pokalbio nuo to, kad „aš turiu diplomą, kiek Jūs man dabar mokėsite?“. Taip pat ragino studentus pasidomėti elementariais dalykais: kas yra sąskaita-faktūra, kaip paruošti komercinį pasiūlymą, kaip įmonėje juda dokumentai? Kaip privalumą įsidarbinti jos atstovaujamoje įmonėje pabrėžė rusų kalbos mokėjimą. „Universitetas programą derindamas su verslu galėtų šiek tiek pasitarti, ar tikrai tie dėstomi dalykai visi yra reikalingi ar galbūt yra labiau reikalingų. Kaip minėjau, pavyzdžiui, rusų kalba, nes tikrai žinau, kad Klaipėdoje mes ne vieni su šios kalbos nemokėjimu ir reikalingumu susiduriame“, – kalbėjo A.Miciūtė.

Personalo paieškos ir mokymų organizavimo įmonės UAB „Akrisida“ vadovas Aras Mileška teigė, kad darbdaviams dažniausiai reikalingos geros asmeninės savybės ir stiprūs įpročiai. „Universitetas turėtų pastebėti, ko trūksta pas kiekvieną žmogų individualiai ir jį užauginti iki to, kad jis būtų tinkamas rinkoje, pasitikėtų savimi, laisvai kalbėtų su darbdaviu, žinotų, ko nori ir greitai pradėtų dirbti. Universitetai turėtų spausti studentus anksti pradėti savo darbinę veiklą. Studentai turėtų domėtis, ką daro darbdavys, kuria kryptimi jis nori eiti. Labai svarbu, kad pats žmogus iš anksto žinotų, ko jam reikia ir kur tai bus taikoma jo būsimoje veikloje. Tada studentas lengvai supranta, kodėl dėstytojas dėsto vieną ar kitą dalyką, kam to reikia.“ – kalbėjo vadovas.

Išklausiusi darbdavių lūkesčius, Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė iškėlė klausimą: „Ar pats verslas žino, ko jis nori? Ir jeigu tas jaunuolis, pasižymi tokiomis stipriomis savybėmis, ar jam reikėtų dirbti samdomu darbuotoju?“ Anot jos, tokiu atveju studentas turėtų kurti savo verslą, o darbdaviai keldami lūkesčius jaunam žmogui turėtų apgalvoti ir suvokti savo keliamų lūkesčių pagrįstumą. Dažniausiai ateiti pasiruošus į naują įstaigą ir jau išmanyti jos „virtuvę“ yra sunkiai įmanoma. V.Venckutė-Palaitienė taip pat abejoja, ar kūrybiškumas ir kitos asmeninės savybės gali būti išugdomas universitete. Universitetas gali jas šiek tiek išryškinti, bet pats žmogus jau būna susiformavęs. Jos nuomone, ir tam tikras ugdymas ir lavinimas apie darbo rinkos principus turėtų būti diegiamas mokykloje, o ne universitete.

Dienraščio „Vakarų ekspresas“ redaktorius Martynas Vainorius kalbėdamas daugiausia dėmesio skyrė žurnalistikos programos studijoms. „Žiniasklaida neturi prabangos, kad kiekvienas žurnalistas specializuotųsi konkrečioje srityje, tarkim, sveikatos, kriminalų, kultūrinėje tematikoje, ekonomikoje ir pan. Tad žurnalistai dabar turi išmanyti daug ir reikalavimai keliami dideli. Aišku, pagrindinis dalykas yra lietuvių kalba. Man atrodo save gerbiantis bet kurios srities specialistas, kuris turi santykį su raštu, nesvarbu kur dirbtų, kad ir vadybininkas formuluojantis pasiūlymus, neturi daryti gramatinių klaidų.“ Anot redaktoriaus, kiekvienas žurnalistas turi išmanyti politologiją, žinoti kuo skiriasi vyriausybė nuo seimo, kuo skiriasi savivaldybės administracija nuo miesto tarybos, turėti bendrą suvokimą, kaip mūsų visuomenė funkcionuoja. „Bet kurios specialybės žmogus turi mokėti susirasti ir skaityti teisės aktus, to reikia kiekvienam, ne tik žurnalistui. Taip pat užsienio kalbos. Anglų kalbą dabar moka labai daug žmonių, bet universitetui rekomenduočiau mokyti studentus rusų kalbą. Ją mažai kas moka, o ji labai praverčia. Studentams siūlau kiek įmanoma anksčiau pradėti dirbti. Taip pat universitetas turėtų leisti daryti praktinius baigiamuosius darbus. Pavyzdžiui, jei žurnalistas orientuojasi į televiziją, tai tegu baigiamajam darbui sukuria laidą, jei į spaudą, tegu išleidžia vieną pilną laikraštį, tegu pakalbina realius žmones, parašo tikrus faktus.“ – savo įžvalgomis dalinosi M.Vainorius.

„Dauguma darbdavių nori darbuotojų su stipriomis asmeninėmis savybėmis, bet šios savybės tikrai nėra universitete išugdomos. Ko aš norėčiau iš žmogaus, baigusio universitetą, tai kritinio mąstymo ir argumentacijos. Bendraujant su žmogumi, matai, kad jis plačiai mąsto, išsilavinęs, bet ateina momentas, kai reikia parašyti argumentuotą raštą ir matai, kad atsiranda stilistikos ir gramatikos bėdų ir galų gale supranti, kad žmogus nežino, ar teisės aktu vadovautis, ar kažkieno kito nuomone ir kuo visą tai pagrįsti. Tad manau, kad universitetas galėtų šiek tiek labiau stiprinti argumentavimą ir gebėjimą pagrįsti savo mintis tam tikrais faktais, tam tikrais teisės aktais.“ – teigė VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Teisės ir kontrolės skyriaus vadovas Julius Paulikas. Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbus aspektas, kai dalykai yra dėstomi per praktinę pusę, nes būtent šie dalykai geriau įsimenami, o teoriniai dalykai natūraliai pasimiršta. Tad universitetui rekomendavo kuo daugiau užduočių ir dalykų pateikti per praktines užduotis.

Dekanas džiaugėsi pavykusiu seminaru: „Dėkoju visiems, labai gerai tokie pokalbiai, nes mes sužinome, į kurią pusę mums sukti vairą. Tai padeda aiškiau suprasti, ko norima iš mūsų studentų, ir ruošti juos reikiamais specialistais tiems, kas juos ima“.

Parengė Rita Skirpstaitė, Žurnalistikos programos studentė.

Get involved – it’s easy

What do 20 young students from Poland, Lithuania have in common? The answer is – the project Get involved it`s easy!

The project turned out to be a true discovery, we attended places and met people which were unknown even to the Polish students! Apart from learning about the already exciting projects we had a chance to think of a project of our own. In the city center of Dabrowa Gornicza, which is the city our University is located, there is an old production plant, which has rooms empty from furniture but full of potential.

photo-6

All of the above is of particular interest for us, as all of the participants have some experience in the field of social activities, among which: giving lectures to kids, educating the youth, organising events aiming to raise the awareness of local citizens, helping seniors and disabled people.

In the project`s framework the participants met Piotr Drygała – social activist and innovator head of NGO and Civic Activity Department (Town Hall in Dabrowa Gornicza). Piotr kindly answered our questions about participatory budget, gave us a chance to visit the Local Activity Centre and meet with the team for cooperation considering NGO in Dabrowa Gornicza.

photo-7

Furthermore, other education and integration events took place: visit to Silesian Museum of History, Bowling Tournament, Evening of Traditional Polish cuisine, Blog writing workshops with the participation of experts in the IT field, Integration workshop and Project Team-Building.

We believe that projects like “Get involved it`s easy!“ founded by the Polish-Lithuanian Youth Exchange Fund are essential for improving the quality of life not only in the region, but also in global politics. Everybody matters.

Jaunas, vadinasi – inovatyvus

Studentai, dalyvaudami projekte „Get involved – it‘s easy“ Lenkijoje, turėjo galimybę ne tik sulaužyti kalbos berjerus, susipažinti ir labiau įsigilinti į lenkų kultūrą, bet pasidalinti savo jaunatviškomis mintimis su projekte dalyvavusiais studentais. 
Studentai iš Lietuvos dalinosi savo įspūdžiais ir atskleidė, kas jiem paliko daugiausiai prisiminimų. „Visos veiklos buvo naudingos ir įdomios, bet labiausiai patiko ta, kurioje galėjome leisti atsiskleisti savo vaizduotei, inovatyvioms jaunatviškoms idėjoms“, – šnekėjo iš projekto grįžę studentai.

dsc_0574

Viena iš užduočių – pasiūlyti idėjas, kaip inovatyviai panaudoti buvusį angliakasybos pastatą. 

„Kūrėme bendrą projektą, kurio pagrindinė mintis buvo pasiūlyti, kaip būtų galima išnaudoti Dąbrowa Górniczos mieste esančias labai senas, buvusias angliakasių gamyklos patalpas ir kaip jas pritaikyti ne tik gyventojams, bet ir miesto svečiams“. Apie šias patalpas studentai jau buvo girdėję iš pačių Dąbrowa Górniczos jaunuolių pasakojimų. Vienos dienos popietę projekto dalyviai buvo nukeliavę apžiūrėti šio pastato.

dsc_0611

Klaipėdos universiteto studenčių projektas susilaukė daugiausia dėmesio.

Užduoties dieną studentai turėjo valandą ne tik sudaryti darbo komandą, bet vizualiai ir teoriškai sukurti projektą, kuris kiek vėliau buvo pristatomas ir kitoms komandoms. Viena studentų grupelė siūlė patalpas išnaudoti sukuriant studentų erdves, kurios būtų skirtos ne tik vietiniams, bet ir kitų šalių studentams. Jose būtų galima dalintis patirtimi, susipažinti, rengti įvairias konferencijas, pasibūvimus ir pan. Kiti siūlė įrengti pramogų kompleksą, kuriame būtų įvairaus pobūdžio pramogos: boulingas, kinas, kartingai ir kitokie užsiėmimai.

O merginų komandos iš Lietuvos pasiūlytas projektas sulaukė didžiausio susidomėjimo. Penkios studentės pasiūlė buvusias patalpas sulyginti su žeme, o atstačius jas įrengti „Savęs ugdymo“ centrą. Jame žmonės galėtų užsiimti įvairia, jiem aktualia veikla. Patalpose veiktų įstaiga, padentanti žmonėms, kovojanties su įvairiomis priklausomybėmis, taip pat vaikų laisvalaikio centas, būreliai, šeimos krizių centras ir daug kitų įstaigų, kuriose kiekvienas galėtų atrasti tai, ko jam reikia, tai kas jį įkvėptų gyventi ir judėti pirmyn.

dsc_0586

Tarptautiniai projektai yra puiki galimybė susirasti draugų ir pasisemti naudingos patirties. 

Merginų idėja susilaukė daug gerų idėjų ir pagyrų. Studentės pasakojo ,kad norėtų, kad šis projektaskada nors būtų įgyvendintas ir šypsodamasis sakė, kad norėtų, kad jei toks centras įsikurtų, kad jų vardai būtų užpatentuoti, ar bent jau dominuotų centro įkūrimo istorijoje.
Darbas komandose leido suprasti, kaip vyksta tarpusavio komunikacija, kaip priimami bendri sprendimai, kaip randami kompromisai taip skirtingų nuomonių. Projekto nauda neįkainojama – ne tik užmegzti ryšiai, įgyti nauji draugai, bet ir gauta patirtis iš vykdomų užduočių. Studentai atskleidė, kad jie ketina rašyti projektą ir jei jiems pavyktų laimėti – Lenkijos studentus tikrai pasikviestų į svečius.

Parengė: Iveta Terechova Žurnalistikos programos III kurso studentė.

Socialinių mokslų fakultete paminėta Tarptautinė tolerancijos diena

1995 metais UNESCO paskelbė lapkričio 16-ąją Tarptautine tolerancijos diena. Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė, ištvermė) tai pagarba kito žmogaus orumui, gebėjimas suprasti kito skirtumus bei juos gerbti. Šią dieną įvairiose valstybėse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, kantrybę. Prie tolerancijos bei pagarbos kitam ugdymo prisidėjo ir Klaipėdos unversiteto Socialinių mokslų fakulteto Medijų ir komunikacijos magistrantūros studijų programos pirmakursiai bei kiti studentai, studijuojantys Tarpkultūrinę komunikaciją ir medijas (dėst.lekt.dr.J.Pupelienė).

dsc_0235

Netradicinė paskaita Socialinių mokslų fakultete. Nuotr. Jurgita Raišytė

Lapkričio 7 d. buvo suorganizuota paskaita – susitikimas su užsienio šalių studentais, studijuojančiais Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete. Į susitikimą atvyko studentai – indas Pramod Akshay ir nigerietis Nnamoi Okpara David. Netradicinės paskaitos metu studentai apsikeitė gerąją tarpkultūrine patirtimi. Aptarė Lietuvos, Indijos ir Nigerijos kultūrų panašumus ir skirtumus tradicijų, švietimo sistemos, darbo rinkos, socialinio gyvenimo srityse. Diskusijos metu buvo gvildenamos opios su skirtingų tautybių žmonių komunikacija susijusios temos, tokios kaip prisitaikymo prie naujos kultūrinės aplinkos sunkumai, visuomenėje įsigalėję stereotipai, tautinių mažumų diskriminacijos apraiškos.

dsc_0240

Paskaitos metu aptarti kultūriniai skirtumai, diskriminacijos aprašikos. Nuotr. Jurgita Rašytė

„Kartu su studentais iš užsienio priėjome prie bendros išvados, jog kiekvienas žmogus turi teisę gyventi pagal savo pažiūras ir įsitikinimus. Svarbu, kad tai nekurstytų diskriminacijos ir smurto visuomenėje. Kiekvienas turime paklausti savęs ar sugebame būti tolerantiški kitokiam žmogui?“

Sveikiname visą Klaipėdos universiteto akademinę bendruomenę su Tarptautinė tolerancijos diena ir linkime išlikti tolerantiškiems ne tik šiandien, bet ištisus metus.

Medijų ir komunikacijos magistrantūros pirmakursiai

 

 

Į paskaitas ne tik autobusu ar automobiliu, bet ir dviračiu!

Studentai kasdien renkasi, kokiu būdu vykti į paskaitas – ar automobiliu ir garsiai klausyti muzikos, ar eiti pėstute, svajoti ir žvalgytis aplink. O gal važiuoti viešuoju transportu ir stebėti žmones. Arba dviračiu lenktyniauti pačiam su savimi, galvoti, jog šiandien atvažiuosi greičiau, nei vakar… Klaipėdos universiteto studentai pasakoja, kaip vyksta į universitetą.

Viešasis transportas – pigus variantas

„Dažniausiai į paskaitas vykstu autobusu. Kartais važiuoju ir automobiliu, jei pakeliui paveža kas nors iš draugų,“ – pasakojo Simona, III kurso Jūrų transporto logistikos technologijos studentė. Ji viešuoju transportu važinėja nuo studijų pradžios. Susisiekimas merginai patogus, o kelionė autobusu trunka apie 20-25 minutes. Simona teigia, kad išlaidos transportui mažos. Studentiškas bilietas mėnesiui kainuoja apie 5 eurus. Kitų keliavimo būdų mergina nesirenka: „Pėstute į paskaitas neinu, nes fakultetas toli, o dviračiu važiuoti būna per šalta,“ – pasakojo mergina. Studentė pridūrė, kad kartais šaltį ir lietų tenka kentėti važiuojant autobusu, ypač laukiant stotelėje.

photo-1428591501234-1ffcb0d6871f

Greičiausiai – dviračiu

III kurso Istorijos studentas Julius nuo pirmojo kurso į paskaitas keliauja dviračiu. Dažnas stebisi, tačiau vaikinui tai nė motais, Juliaus neatbaido net šaltos žiemos: „Važinėju ir žiemos periodu, tikiuosi, jog ši žiema bus tokia pati kukli, kaip ir praeitais metais.“ Vaikinas teigia, kad tai greičiausias ir naudingiausias būdas vykti į paskaitas: „Dviračiu į paskaitas atvažiuoju greičiau, nei autobusu ar automobiliu, ypač piko metu. Vykusioje akcijoje „Diena be automobilio“ buvo praktiškai įrodyta, kad mieste greičiausia transporto priemonė – dviratis. Be to, važiuodamas dviračiu prasibudinu ir pasimankštinu.“ Studentui važiuojant į paskaitas tenka įveikti 10 km, tai jam pavyksta per 30-35 minutes.

Pasak Juliaus, prasidėjus žvarbiems orams, reikia pasirūpinti apranga: „Rytais jau šalta, todėl važiuoju su pirštinėmis, skarėle ar kepure, kai didesnis vėjas.“ Studentas pridūrė, kad įvairūs potyriai, gražūs vaizdiniai važiuojant dviračiu bei žmonės, propaguojantys sveiką gyvenseną, labai motyvuoja. „Praėjusią vasarą nuomavau dviračius. Mačiau įvairaus amžiaus sportuojančius žmones, palaikančius sveiką gyvenseną net per lietų! Su šypsena stebėdavau, kaip tėvas atkakliai ir kantriai mokino mažą vaiką važiuoti dviračiu. Ateidavo ir garbaus amžiaus porų, kurios pasakodavo, kad paskutinį kartą dviračiu važiavo prieš 20-30 metų ir norėdavo šį malonumą prisiminti iš naujo.“

photo-1440614260594-46a6c82e8f4c

Ketvirti metai tik automobiliu

„Į paskaitas važinėju automobiliu, dar nėra buvę dienos, kad atvykčiau į universitetą kita transporto priemone“, – pasakojo IV kurso žurnalistikos studentė Daumantė. Studentė pasakojo, kad gyvena netoli universiteto, tačiau renkasi automobilį, nes susisiekimas nepatogus ir dažniausiai po paskaitų nevažiuoja namo: „Po paskaitų dažnai turiu įvairiausių reikalų mieste. Nors universitetas visai čia pat, užtrunku tik apie 10 minučių, susisiekimas viešuoju transportu – man nepatogus.“ Studentė niekada nebuvo susimąsčiusi, kiek išleidžia važiuodama į paskaitas, nes automobilis skirtas ne tik važinėti į paskaitas, bet laisvalaikiui ir įvairiems darbams atlikti.

photo-1431223768934-5f53d42100b2

Parengė – Emilija Masnikaitė, ketvirto kurso Žurnalistikos proramos studentė