Susipažinkite – senbernarė Bitė

Senbernarė Bitė – šeimininko Algimanto pasididžiavimas. Autorės nuotr.

Kovo 28-oji man ir kolegei Vladislavai tapo įsimintina diena ne tik dėl išvykos į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur aplankėme Viešosios komunikacijos tarnybą, tačiau ir dėl Laisvės alėjoje sutiktų ypatingų praeivių: Algimanto Bako ir jo augintinės Bitės.

Į Kauną atvykome kiek per anksti, tad, gavusios šiek tiek laisvo laiko, pėdinome apžiūrėti netoli VDU esančios Laisvės alėjos. Pasukus link įspūdingai iš tolo atrodančios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, dėmesį patraukė neįprastas vaizdas – be pavadėlio ir antsnukio ramiai gatve einantis senbernaras. Negana to, įsikandęs jis nešėsi netuščią pintinėlę. Išsitraukusi fotoaparatą, skubėjau įamžinti šį gyvūną, o vėliau pakalbinome ir patį šuns šeimininką, kuris ramiai ėjo paskui savo augintinį.

Būsimąją žurnalistę Vladislavą sužavėjo didžiulio šuns ramumas. Autorės nuotr.

Kol mudvi su Vladislava pasigėrėdamos glostėme ramų šunį, šeimininkas iškart suprato, kad mes tikrai ne kaunietės. „Čia Bitė. Tikra Kauno žvaigždė, jau ir Lietuvos žvaigždė“, – didžiuodamasis kalbėjo A. Bakas, pasisiūlęs mus nufotografuoti kartu su savo augintine. Vyras sakė, kad ji labai draugiška ir nieko nėra nuskriaudusi, tad tikrai galime nesibaiminti, jog įkąs.

Grįžusi atgal į Klaipėdą, nusprendžiau pasidomėti, kaip gi Bitė išgarsėjo. Internete paieškos sistemoje įvedus žodžius „senbernarė Bitė“, gaunu nemažai nuorodų į vaizdo įrašus ir įvairius naujienų portalus, kuriuose rašoma apie ypatingą šunį. Pasirodo, Laisvės alėjoje kasėme paausius senbernarei, kuri, kaip tikra motina, išaugino kelis kačiukus, kuri nuolat padeda šeimininkui, nešdama pintinėlę su daiktais ir, negana to, net viena viešuoju transportu nukeliauja nupirkti maisto ar išneša šiukšles!

Kauniečiai jau nebesistebi A. Bako augintine, ramiai vaikštinėjančia gatvėmis. Autorės nuotr.

Telieka stebėtis tokiu protingu gyvūnu – retai pasitaiko šunų, dėl kurių elgesio šeimininkai gali būti visiškai ramūs. Juolab, kad pastaruoju metu dažniau kalbama ne apie agresyvius šunis, o sužvėrėjusius žmones. Po šio susitikimo mąsčiau, kad posakis „Šuo – geriausias žmogaus draugas“ – tikrai ne iš piršto laužtas. Tad gniauždama baltą pavydą, linkiu ponui Algimantui ir Bitei sveikatos ir sėkmės.

Autorius: Virginija Samulionytė

SOCIUMAS – šios dienos naujienos