Nigerija iš arčiau – tradicijos, religijų skirtumai ir pinigų galia

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Medijų ir Komunikacijos magistrantūros studijų pirmakursiai, sulaukė svečio iš Nigerijos. Tarpkultūrinės komunikacijos paskaitoje lankėsi, Klaipėdos universiteto, Sveikatos mokslų fakulteto, Visuomenės sveikatos studijų programos antrakursis Ahonsi Peter Akhigbe. Vaikinas supažindino studentus su savo šalies kultūra, tradicijomis ir papasakojo, kodėl jis pasirinko studijas būtent mūsų šalyje.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto antrakursis Ahonsi Peter Akhigbe lietuvius supažindina su Nigerijos kultūra.

Karštis beveik ištisus metus

Nigerija – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė, kurioje pirmoji ir pagrindinė kalba yra anglų. 1960 metais Nigerija atgavo nepriklausomybę ir tapo laisva nuo Anglijos. Tai šalis, kurioje beveik ištisus metus karšta ir temperatūra siekia net iki 45 laipsnių šilumos. Tiesa, keletą mėnesių čia lyja, o šalčiausias mėnuo Nigerijoje – rugpjūtis. Tad nenuostabu, kad kaip ir daugeliui užsieniečių, Ahonsi Peter, reikėjo priprasti prie lietuviško oro. Tačiau, vaikinas sako, jog nebuvo taip sunku.

Labai aštrus maistas

 Ahonsi Peter pasakojo, kad Nigerijoje valgomas itin aštrus maistas. Visi patiekalai gardinami kuo aštresniais prieskoniais ar pipirais, nesvarbu, tai sriuba ar koks kitas patiekalas. Vaikinas juokavo, kad Lietuvoje maistas jam per mažai aštrus, o tai, kas lietuviams gali pasirodyti labai aštru – jam visiškai normalu.

Religijų įvairovė: keistos apeigos ir pavojai

 Nigerijoje vyrauja trys pagrindinės religijos: krikčionybė, islamas, ir vudu tikėjimas. Pastarasis, savo magijos ritualais ir apeigomis gali ne tik nustebinti, bet ir šokiruoti. Tačiau, kaip Ahonsi Peter sakė, didžiausia priešprieša ir konfliktai visgi vyksta tarp krikčionių ir musulmonų. Jų religijos įsitikinimai neretai priveda prie agresijos ir kivirčų.

Pats Ahonsi Peter yra krikščionis. Gimtojoje Nigerijoje vaikinas dažnai lankosi bažnyčioje. Sako, jog apsilanko ir Lietuvoje, tačiau tai daug sudėtingiau dėl kalbos barjero.

Vestuvių tradicijos ir laidotuvių ceremonijos

 Viena seniausių, vis dar išlikusių vestuvių tradicijų Nigerijoje – nuotakos išpirkimas. Jeigu vaikinas nori vesti merginą, jo tėvai turi sumokėti išpirką būsimos nuotakos tėvams. Kai kurios nuotakos vestuvių dieną puošiasi piešiniais, kurie daromi chna dažais.

Be visų įdomių tradicijų Nigerijoje, ne mažiau stebinantys ir laidotuvių papročiai. Užsienietis pasakojo, kad pats pasiruošimas laidotuvėms Nigerijoje gali užtrukti savaitę, mėnesį ar dar ilgiau. Žmogus negali būti palaidotas tol, kol į laidotuves nesusirinks visi artimieji. Dar vienas stulbinantis faktas: jei šeima gali sau tai leisti, žmonės Nigerijoje laidojami auksiniuose karstuose. Kitaip vyksta šalį saugančių karių laidotuvės. Jie laidojami kartu su ginklais. Laidotuvių metu aplink aidi šūviai, tad, pasak Ahonsi Peter, tokia ceremonija gali pasirodyti netgi bauginanti.

Vaikų išsilavinimas – tėvų pareiga

Nigerijoje tėvai privalo išleisti vaikus mokytis. Tai jų pareiga. Vaikai turi gauti išsilavinimą. Tiesa, kalbėdamas apie jį, Ahonsi Peter pridūrė, kad Nigerijoje įgytas diplomas vertinamas tik jų šalyje. Būtent dėl šios priežasties, turėdamas galimybę rinktis studijas Pietų Afrikoje ir Lietuvoje, jis pasirinko mūsų šalį.

Ahonsi Peter Akhigbe labiausiai stebina tvarkos laikymasis Lietuvoje, mat Nigerijoje tvarką „nustato“ pinigai. „Jei turi pinigų, gali turėti ir daryti tai, ką nori“, – sako užsienietis.

Turi pinigų – daryk, ką nori

Paklaustas, kas labiausiai nustebino Lietuvoje, nigerietis atsakė, jog tvarka. Jis pripažino, kad Nigerijoje jos labai trūksta, o viską šalyje valdo  pinigai. Pasak jo, jei turi pinigų – gali turėti ir daryti tai, ką nori. Nors realiai įstatymai egzistuoja, niekas jų nesilaiko. Negalioja nei jie, nei kitos teisės. Net nuo sunkiausio nusikaltimo gali išgelbėti išpirka už didelius pinigus.

Gydytoju nebus

 Visuomenės sveikatą studijuojantis vaikinas pasakojo, jog jo tėvas norėjo, kad sūnus taptų gydytoju. Tačiau pats Ahonsi Peter sakė, jog gydytojo profesija visgi ne jam. Vaikinui tiesiog patinka padėti žmonėms, suteikti jiems pagalbą.

Pasirinkęs studijas Lietuvoje, studentas iš Nigerijos sakė savo sprendimo nesigailintis. Tačiau savo ateities su mūsų šalimi vaikinas nesieja. Pabaigęs studijas, Ahonsi Peter planuoja išvykti į Ameriką. Ten jis žada studijuoti magistrantūros studijas ir mato Ameriką kaip perspektyvią šalį savo ateičiai kurti.

Ahonsi Peter – jau antrasis studentas, kuris lankėsi Tarpkultūrinės komunikacijos paskaitoje. Anksčiau čia buvo atvykęs studentas iš Indijos Muttam Ramesh Sridhar. Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete jis studijuoja mechanikos inžineriją ir yra trečiakursis. Jis taip pat supažindino studentus su savo šalies kultūra, tradicijomis ir papročiais.

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Medijų ir Komunikacijos magistrantai susipažino su universiteto Sveikatos mokslų fakulteto antrakursiu iš Nigerijos Ahonsi Peter Akhigbe.

Susitikimai su studentais iš kitų šalių labai naudingi Klaipėdos universiteto studentams. Jie plečia akiratį bei susipažįsta su kitomis kultūromis, o gautos žinios padeda bendrauti ir suprasti kitų kultūrų žmones.

Parengė: SMNMK17 Aida Plytnykaitė

Atviros durys Menų akademijoje

Trečio kurso žurnalistikos studentų parengtas siužetas apie Klaipėdos universiteto Menų akademijoje vykusias atvirų durų dienas.

Uostamiestyje apginta pirmoji jungtinės vadybos krypties daktaro disertacija

Vasario 17-oji Klaipėdos universitetui tapo istorinė diena – doktorantė Jurgita Paužuolienė sėkmingai apgynė mokslinį darbą tema „Organizacinės kultūros vertinimas socialiai atsakingose organizacijose“. Disertacijos autorė tapo pirmąja mokslininke Klaipėdoje apsigynusia vadybos krypties daktaro laipsnį jungtinėje šios krypties gynimo taryboje.

Doktorantė nuosekliai ir tikslingai atskleidė bei pagrindė organizacinės kultūros vertinimo svarbą socialiai atsakingų organizacijų kontekste. Disertacijoje išnagrinėti organizacinės kultūros vertinimo teoriniai ir praktiniai aspektai, atskleistos organizacinės kultūros ir įmonių socialinės atsakomybės sąsajos. Sukurtas ir pagrįstas diagnostinis instrumentas, kurį pritaikius atliktas išsamus organizacinės kultūros vertinimo tyrimas socialiai atsakingose organizacijoje.

Doktorantė Jurgita Paužuolienė ir jungtinė gynimo komisija. Nuotr. Gintauto Virkečio

Gynimo posėdžio dalyviai kalbėdami apie disertacinį tyrimą, pažymėjo jo brandumą, pagrįstumą ir neabejotiną reikšmingumą. „Ši disertacija svarbi ne tik moksliniu, bet ir taikomuoju pobūdžiu, nes sukurta organizacinės kultūros vertinimo metodika, kuri gali būti taikoma socialiai atsakingose organizacijose. Šiuo moksliniu darbu yra paneigiamas jau kurį laiką valdžios formuojamas nusiteikimas menkinti humanitarinius ir socialinius mokslus. Tyrimu nustatyta, kad socialiai atsakingose organizacijose yra kryptingiau formuojama organizacinė kultūra. Tai sudaro geresnes darbo sąlygas, padeda darbuotojams geriau dirbti, jaustis organizacijos šeimininkais, džiaugtis geresniais santykiais su kolegomis bei vadovais. Tai dar kartą patvirtina vadybos mokslo svarbą ne tik teoriniu, bet ir taikomuoju pobūdžiu. Tyrime dalyvavusios kelios organizacijos jau pasinaudojo pateiktais pasiūlymais, kaip gerinti organizacinę kultūrą.“, – kalbėjo prof. dr. Ligita Šimanskienė.

Paužuolienė mokslinį darbą gynėsi viešame doktorantūros posėdyje. Gynimo procedūroje dalyvavo doktorantės mokslinė vadovė L. Šimanskienė, disertacijos gynimo tarybos nariai: pirmininkas prof. habil. dr. Julius Ramanauskas (Klaipėdos universitetas), prof. dr. Irena Bakanauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Rima Žitkienė (Mykolo Romerio universitetas), prof. dr. Rimantas Stašys (Klaipėdos universitetas), prof. habil. dr. Tatjana Muravska (Latvijos universitetas), Klaipėdos universiteto bendruomenės nariai ir svečiai.

Po sėkmingo gynimo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros kolektyvas padovanojo doktorantei daug šypsenų sukėlusį simbolinį baltą daktaro chalatą bei dailų pirmąjį daktarės rašiklį su autoriniu antspaudu.

Darbo vadovė L. Šimanskienė džiaugėsi sėkmingu disertacijos gynimu ir gyrė doktorantę: „Jurgita puiki jauna mokslininkė, pasižyminti gebėjimais analizuoti organizacijose vykstančius vadybinius procesus. Matyt, todėl moksliniams tyrimams ir pasirinko temą apie vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą socialiai atsakingose organizacijose. Be to, ji ne tik gabi mokslininkė, bet ir puiki dviejų sūnelių mama.“

Pati doktorantė teigė, kad tikrai nebuvo lengva suderinti doktorantūrą su mažamečių vaikų auginimu. Tačiau pabrėžė, kad labai svarbu mokėti planuoti savo laiką. Išsikėlusi sau aiškų tikslą, kryptingai jo siekė ir visada rasdavo kokybiško laiko skaityti, analizuoti ir rašyti mokslinį darbą. J. Paužuolienė padėkojo savo darbo vadovei L. Šimanskienei už paramą, pagalbą ir supratingumą, savo šeimai ir kolegoms – už palaikymą ir pagalbą, komisijai – už pateiktas pastabas ir rekomendacijas.

Jungtinės doktorantūros teisė vadybos mokslo srityje Klaipėdos universitetui kartu su administruojančiu Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Mykolo Romerio universitetu ir Šiaulių universitetu suteikta 2011 m. birželio 8 d. LR Švietimo ir mokslo ministro.

Parengė Rita Skirpstaitė

Įteiktas 6000-asis diplomas

Studentai kuria inovacijas

Klaipėdos universiteto magistrantai pristatė net aštuonis naujus inovacinius projektus. Idėjų kūrėjai nustebino susirinkusius savo sumanymais: degalai į namus, virtualus gestų kalbos vertėjas, žuvies atitirpinimo sistema, baldų gamyba iš antrinių žaliavų ir kiti ne ką mažiau įdomūs ir originalūs projektai.

Pranešėjai ir projektų vertinimo komisija. Nuotr. Ritos Skirpstaitės.

Klaipėdos universitete Socialinių mokslų fakultete vykusiame renginyje savo inovacinius projektus išsamiai pristatė Inovacijų vadybos ir technologijų studentai: L.Martinkutė, M.Baublienė, M.Jokubauskas, V.Lekavičiūtė, G.Margienė, G.Sriebaliūtė, E.Sudeikis bei A.Vibikas. Pranešėjai pateikė ne tik naujas idėjas, tačiau ir apskaičiavo jų įgyvendinimo galimybes, rizikas, galimą pelną, reikalingos darbuotojų komandos sudėtį ir kt.

Inovacinių projektų renginio metu dalyviai išgirdo idėjas:

• kaip per kelias minutes internetu susidaryti individualų kelionės maršrutą;
• kaip efektyviai palengvinti kurčiųjų gyvenimą, kuriant hologramines apyrankes – virtualius vertėjus;
• kaip sumažinti mažamečių vaikų pasimetimo prekybos centre riziką;
• kaip papildyti automobilio baką degalais neišvažiavus iš namų;
• kaip kurti patogius, išskirtinio dizaino baldus, naudojant antrines žaliavas, pvz., automobilių padangas;
• kaip patobulinti žuvies atitirpinimo įrengimus, padvigubinant gamybos apimtis ir išlaikant kokybę;
• kaip per kelias valandas pristatyti klientui pakaitinę žemės ūkio technikos detalę, minimalizuojant dėl gedimo patiriamus nuostolius;
• kaip nebesukti galvos ir atvažiavus į senamiestį žinoti, kuri automobilio parkavimo vieta yra laisva ir laukia Tavęs atvykstančio.

Renginio organizatorius prof. doc. dr. Julius Ramanauskas. Nuotr. prof. dr. R. Stašio

Prof. habil. dr. Julius Ramanauskas teigia, kad studentai tik patys kurdami ir mokydami kitus, geriausiai atsimena ir įsisavina žinias. Todėl jis ir paragino studentus kurti naujas idėjas ir suorganizavo šį renginį. Renginio pabaigoje visus, idėjas pristačiusius studentus, profesorius apdovanojo knygomis ir linkėjo inovacijų ir asmeniniame gyvenime.

KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas džiaugėsi savo studentų darbais ir teigė: „Netiesa kaip dainuojama vienoje dainoje „kas paprasta – viskas jau atrasta“. Nieko panašaus. Yra daugybė dalykų, kuriuos dar galima atrasti, racionalizuoti, pakeisti, paspartinti. Tokie projektai paskatina žmogų žiūrėti, o ką čia galiu patobulinti, o ką galiu pakeisti šioje situacijose, kaip inovatyviau panaudoti laiką, medžiagas, kokias inovacijas galima pritaikyti. O šiaip visi išradimai tai gimsta iš tingėjimo. Kai žmogus tingi kažką daryti, jis galvoja, kaip čia padarius lengviau. Tad linkiu visiems kartais truputį ir patingėti, kad kiltų dar daugiau inovatyvių idėjų.“ , – linkėjo KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas.

„Bendraukime tarpusavyje visi, dalinkimės mintimis ir idėjomis. Lietuva maža, o Pasaulis didelis, tad ir darbo užteks visiems! Turėkite savo sėkmės formulę, kurią kiekvienas galite susikurti pats: ,,Idėja + Tikslas + Optimizmas + Komanda + Bendras Darbas ir Sėkmė bus!“, – kalbėjo prof. doc. dr. V. J. Žilinskas.

Taip pat profesorius, saugojant savo intelektinę nuosavybę, paragino studentus būti budriaisir laiku užpatentuoti savo inovacines idėjas. 

Parengė Rita Skirpstaitė.