Žvilgsnis į Klaipėdą iš kitų perspektyvų


Projekto dalyviai: Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis. Autorės nuotr.

Projekto dalyviai: Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis. Autorės nuotr.

Gyveni Klaipėdoje, bet apie savo miestą ir jo istoriją žinai labai nedaug arba visai nieko? Jei taip, tuomet laikas keisti mąstymą ir į savo miestą pažvelgti kitomis akimis. Lygiai taip pat, kaip pasielgė KU Sociologijos katedros šešių mokslininkų grupė, vykdanti mokslinio tyrimo projektą: „Klaipėdos raida 1990–2010: nuo sovietinio industrinio uosto iki lietuviško multikultūrinio miesto“, pelniusį Lietuvos mokslų tarybos finansavimą. Plačiau apie tyrimą ir Klaipėdos miestą kalbėjomės su projekto vadovu, sociologu Liutauru Kraniausku ir filosofu Aldžiu Gedučiu.

Miesto pažinimas gali būti smagus

Pasirodo miesto tyrinėjimas gali tapti labai įdomia ir naudinga veikla, padedančia geriau pažinti gyvenamąją vietą. Bendravimas su žmonėmis, siekis išgirsti jų pasakojimus, išgyvenimus, mintis bei nuomones apie Klaipėdos miestą, gali priversti susimąstyti ir į viską pažvelgti kitaip. Pasak A. Gedučio tai ir tapo pagrindine priežastimi, paskatinusia imtis  projekto. Tačiau L. Kraniausko teigimu ji tikrai nevienintelė: „Norėjome visus katedros darbuotojus suburti vienam tikslui. Išbandyti savo jėgas, gebėjimus mokslinėje srityje, išleisti monografiją ir taip kelti Klaipėdos universiteto vardą.“

Projektas ne tik istorikams

Kai kam gali pasirodyti, jog tyrimo kryptis labiausiai tiktų istorikams. Tačiau abu mokslininkai su čia mintimi kategoriškai nesutinka: „Istorikus labiausiai domina praeitis. Todėl dabartinės Klaipėdos jie netyrinėja, priešingai, laukia kol praeis tam tikras laiko tarpas ir išsigrynins faktai“, – kalbėjo L. Kraniauskas. „O mes, įgyvendindami šį projektą, elgiamės visiškai kitaip. Domėjomės ne archyvine medžiaga, bet gyvais žmonių pasakojimais bei atskirų socialinių grupių išgyvenimais“, – antrino A. Gedutis.

Projekto tyrėjai atspindėjo ne vieną Klaipėdos pusę, kaip dažniausiai elgiasi istorikai, bet priešingai, bandė parodyti kuo daugiau miesto „veidų“. Todėl svarbiausiais tyrimo aspektais laikė ne vien urbanistinės miesto struktūros vaizdavimą, bet ir kultūros, tautinių mažumų, religinių bendruomenių subkultūrų, asocialių grupių nuomonių atspindėjimą. Pasak projekto vadovo, labai svarbu leisti kiekvienam išsakyti savo pozicijas Klaipėdos miesto atžvilgiu: „Todėl mes suteikėme šansą kalbėti tiems, kurie mažiau žinomi visuomenei.“

Trūksta aktyvumo

Paklaustas, ką mano apie atlikto tyrimo rezultatus, L. Kraniauskas atsakė ne iš karto: „Vienu sakiniu to apibūdinti neįmanoma. Galiu pasakyti tik tiek, jog miestas nuo sovietinių laikų iki dabar labai pasikeitė. Ir tai visiškai natūralus reiškinys, nes laikas nestovi vietoje. Žmonės, aplinka keičiasi, tik ne visada į gerąją pusę. Tai, kas anksčiau buvo labai svarbu ir vertinga, šiandien nebeturi tokios pat reikšmės. Tačiau vietoj jų atsiranda naujų dalykų ir erdvių, kurie galbūt labiau aktualūs šiuolaikinei bendruomenei. Todėl vienbalsiai teigti, jog tyrimo rezultatai yra tik geri arba tik blogi, negalima.“

Tuo tarpu filosofas Aldis Gedutis pastebėjo, jog Klaipėda nebėra tokia aktyvi kaip anksčiau: „Dabartiniai gyventojai pasyvesni, ne tokie kūrybingi. Taip pat nebėra tokio žmonių susivienijimo, koks jis buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metu.“

„Į klausimą ko trūksta dabartiniam miestui, atsakyti sunku. Kiekviena iš socialinių grupių ar tautinių mažumų  Klaipėdą mato skirtingai. Todėl vieniems galbūt labiausiai trūksta erdvių bendraminčių susibūrimui, kitiems – architektūrinių paminklų, o treti gal norėtų įdomesnių vietų turistų pritraukimui“, – mąstė vadovas.

Jaunimas miestu ir jos istorija nesidomi

Pokalbio metu paliesta ir kita problema – menkas jaunuolių domėjimasis savo gyvenamąja vieta, architektūriniais paminklais. Pasak pašnekovų, taip yra, nes jaunimas gyvena dabartimi ir į praeitį nesigręžioja. Tai, kas vyko anksčiau, neatspindi jų patirties, išgyvenimų. Todėl nereikia tikėtis, jog įvairios skulptūros ar muziejai jiems kels susidomėjimą ar teigiamus jausmus.

Projekto finišas – monografijos išleidimas

Vis tik Klaipėdos miesto tyrinėjimas pašnekovams suteikė patirties mokslo srityje, leido sužinoti įdomių, dar negirdėtų dalykų bei suteikė galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis. O mums didžiausia projekto nauda – monografijos išleidimas, kurioje bus atspindėta visa informacija apie Klaipėdą bei jos gyventojus. Knyga turėtų pasirodyti jau šių metų pabaigoje.

Daugiau informacijos apie projektą

Autorius: Diana Janušaitė

Comments

  1. Teisybės skleidėjas says:

    Geras aktorius, labai blogas žmogus, prievartautojas. Visuomenėje gerai vaidina… moka įsitvirtinti ir kenkti kaip koks tranas.

  2. Vat,vat says:

    Tegul toliau dirba mokslinį darbą, o ne žmones puldinėja… nieko blogo mergina nepadarė, geras žmogus ji, o jis nežinia kodėl be proto, nesuvokiamai žemino žmogų, nemanau, kad jo vardas suteikia jam teisę spardyti ar prievartauti svetimą asmenį, Liutaurai gėdykis…

  3. nukent4jes says:

    Abu agresoriai. Dirįba nesikaitydmi su etika. Abu parazitai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

<span>%d</span> bloggers like this: